Apie parodą
Nežinomas XVII a. dailininkas. Drobė, aliejus (ovalas) 101,5 x 78 cm.
LNM T 222
2021 m. rudenį Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veikė paroda, skirta Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus gimimo 450-osioms ir mirties 400-osioms metinėms.
Iš pradžių reikia paaiškinti tokį iš pirmo žvilgsnio keistą parodos pavadinimą. Kuo čia dėtas taleris? Šitas senas germaniškas žodis pirmiausia reiškia klonį, slėnį ar įdubą (saks. Dal, vok. Thal). Joje kartais būdavo randama sidabro, todėl ten neretai būdavo įrengiamos sidabro kasyklos, o iškasenos vadintos daleriais, arba taleriais, – jos reiškė brangų sidabro pinigą. Taleris yra tai, kas iškasta, surasta ir į dienos šviesą iškelta Vokietijoje. Metaforiškai kalbant, mūsų taleris – Jonas Karolis, Jono Jeronimaičio sūnus, dienos šviesą išvydęs Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. Kokį Jono Karolio atminimą mums išsaugojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos rašytojai? Ar mes, jais pasirėmę, galime šį karvedį laikyti Dievo dovana Lietuvai?
Suprasti parodos eksponatus mums padės Jono Karolio biografija. 2021-aisiais minime Chodkevičiaus gyvenimo pradžią ir pabaigą: šiemet sukanka 450 metų, kai jis gimė, ir 400 – kai mirė. Nors iki šiol dar neretai nurodoma kita jo gimimo data: 1560 ar 1561 metai. Po lenkų mokslininko Mariano Chachajaus tyrimo (2014) linkstama Chodkevičiaus gimimą datuoti 1571-aisiais. 1583‒1586 m. Jonas Karolis su vyresniu broliu Aleksandru studijavo Vilniaus, o 1586‒1589 m. – Ingolštato jėzuitų akademijoje. 1590 m. pradžioje abu broliai atvyko į Paduvą; čia Aleksandras įsirašė į universitetą. 1596 m. pavasarį Jonas Karolis pradėjo krimsti karvedžio duoną: su savo kuopa Lenkijos lauko etmonui Stanislovui Żółkiewskiui padėjo malšinti Severino Nalivaikos kazokų sukilimą. Už narsą karo lauke Jonas Karolis 1596-05-27 buvo nominuotas LDK pataurininkiu. Netrukus jis gavo aukštesnę pareigybę: 1599-07-19 buvo nominuotas Žemaičių seniūnu ir pateko į Lietuvos Senatą – tapo Ponų Tarybos nariu. 1601 m. Chodkevičius buvo paskirtas LDK lauko etmonu, 1603 m. – Livonijos administratoriumi, 1605 m. – LDK didžiuoju etmonu, o 1616 m. ‒ Vilniaus vaivada. Joną Karolį išgarsino pergalės, pasiektos 1600‒1610 m. kare su švedais dėl Livonijos ir 1620‒1621 m. kare prieš turkus. Karvedys mirė pergalingai pasibaigusio Chotyno mūšio metu. Palaidotas Ostroge.
Virtualiam pasakojimui apie Joną Karolį Chodkevičių panaudoti ne tik Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi dokumentai, bet ir iš įvairių Lietuvos ir užsienio atminties institucijų gauti vaizdai. Šia tarptautine paroda siekiame pagerbti didžiojo Lietuvos karvedžio atminimą ir priminti visuomenei Jo nuopelnus.
Parodos partneriai: Latvijos universiteto akademinė biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka
Koncepcijos autorius: dr. Sigitas Narbutas
Rengėjai: dr. Daiva Narbutienė, dr. Neringa Markauskaitė, Violeta Radvilienė, dr. Sigitas Narbutas
Dokumentus skaitmenino Laurynas Marcinkevičius
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė