Jonas Karolis ATR kare su turkais. Chotyno mūšis

1620‒1621 m. Abiejų Tautų Respublikos karas su Turkija prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu. 1620-09-18‒29 prie Cucoros (Țuțora, vietovė netoli Jasų Rumunijos šiaurės rytuose) didžiojo etmono S. Żółkiewskio vadovaujama Lenkijos kariuomenė pralaimėjo kelissyk didesnėms karinėms turkų pajėgoms. Keliolika dienų vykusiame mūšyje žuvo arba pateko nelaisvėn beveik visi lenkų kariai ir daug karo vadų, įskaitant didįjį etmoną. Po šio pralaimėjimo vadovauti ATR kariuomenei karalius paskyrė Joną Karolį Chodkevičių. 1621-08-29‒10-09 mūšiuose prie Chotyno (tvirtovė dab. Vakarų Ukrainoje netoli Podolės Kameneco) jo vadovaujama kariuomenė (apie 26 tūkst. Lenkijos ir Lietuvos karių ir apie 30 tūkst. Zaporožės kazokų) sulaikė tris kartus didesnes Turkijos pajėgas (kai kurių šaltinių duomenimis, jos siekė apie 170 tūkst. karių). Šių mūšių metu rugsėjo 24 dieną Chodkevičius Chotyno tvirtovėje mirė.

Turkų kronikos, kuriose pasakojama apie turkų tautos kilmę, valdovus, karvedžius, karus, mūšius, pralaimėjimus, pergales, kovos būdus ir t. t. Gausiai iliustruotas tritomis, išleistas viena knyga Frankfurte prie Maino, atskleidžia, su kokiu nuožmiu priešu ne vieną šimtmetį teko kariauti daugeliui Europos tautų, daugybei karvedžių.

Vilniaus akademijos teologijos studento P. Malkoto giesmių poemoje „Karų su turkais ir Livonijoje balsas apie šlovingo atminimo Joną Karolį Chodkevičių“ apdainuojamas Chotyno mūšis, Livonijos kare pelnytos pergalės ir tėvynės tėvu pavadinto Jono Karolio išvaizda. Giesmės buvo giedamos pagal populiarias to meto melodijas. Gaidos buvo išspausdintos antroje giesmių poemos laidoje, išėjusioje Vilniuje 1624 m. (neišliko).

Trečia paredaguotų ir papildytų P. Malkoto giesmių rinkinio laida. Knygą sudaro šios giesmės: „Chodkevičių Grifo balsas“, „Turkų karo balsas“, „Livonijos karų balsas“, „Grožio balsas“, „Šlovės balsas“ ir „Giesmė apie prakilnų kunigaikštį Samuelį Koreckį“.

Naugarduko kašteliono, Chotyno kautynių dalyvio Jono Jonaičio Rudaminos herojinė poema „Teisingas Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ekspedicijos prieš turkų cezarį Osmaną, laimingai įvykdytos ties Chotynu Valachijoje 1621 metais, dienoraštis“ išsamiai vaizduoja 1621 m. kampanijos eigą. Kaip „Vardyne“ rašo šį kūrinį Rudaminai priskyręs Albertas Kojalavičius, „nutylėjęs savo pavardę, Rudamina lenkiškai eilėmis paskelbė Valakų karo istoriją, kuria pasipriešino kai kurių asmenų lotyniškai išspausdintiems kūriniams, iš pavydo žiauriai sumenkinusiems privalomą pareikšti kai kuriems garbę ir nepelnytai atėmusiems iš nugalėtojų pergalės šlovę“.

Chotyno kampanijos dienoraštis, apimantis laikotarpį nuo 1621 rugsėjo 2 iki spalio 15 d.

1617‒1618 m. žygio į Maskvą ir Chotyno kautynių dalyvio, diplomato Jokūbo Sobieskio „Trys užrašų apie Chotyno karą knygos“ išsamiai nušviečia kampanijos priešistorę, jos eigą ir pabaigą. Kadangi autorius dalyvavo derybose su turkais sudarant paliaubas, ši knygos vieta teikia vertingos informacijos apie kampanijos baigtį. Knygoje (p. 135‒144) aprašyta Chodkevičiaus mirtis ir pateiktas, sekant S. Starovolskiu, nuodugnus karvedžio gyvenimo, išvaizdos, nuopelnų ir pergalių aprašymas.

1689 m. Hagoje išleistame prancūzų orientalisto ir diplomato F. Pétis de La Croix (1653–1713) veikale apie turkų karus su Lenkija, Maskva ir Vengrija minima Chotyno mūšį užbaigusi taikos sutartis tarp Osmanų imperijos ir Abiejų Tautų Respublikos. 

Žymiausio lenkų Apšvietos poeto, Varmės vyskupo, vėliau tapusio Gniezno arkivyskupu, Ignaco Krasickio (1735–1801) herojinė poema „Chotyno karas“ apdainuoja 1621 m. kautynes ir aukština tėvynės gynėjų pasiaukojamą kovą už tikėjimą ir laisvę. Prieš antraštinį lapą – įklija su Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus portretu – raižiniu iš Zaluskių bibliotekos.