Jonas Karolis Livonijos kare su švedais. Salaspilio (Kirchholmo) mūšis

Joną Karolį Chodkevičių išgarsino pergalės, pasiektos 1600‒1610 m. kare su švedais dėl Livonijos. 1601-06-23 Kristupo Radvilos Perkūno ir Jono Karolio Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė sumušė Kuoknesę apgulusius ir papildomai apgulėjams į pagalbą skubėjusius švedus, vėliau išvadavo Cėsių pilį ir išvijo švedus iš Vidžemės. Perkūnui išvykus iš Livonijos, karo veiksmams nuo 1601-10 iki 1602-10 vadovavo Lenkijos didysis etmonas ir kancleris Janas Zamoyskis. Kai šis su lenkų daliniais grįžo Karalystėn, toliau Livonijoje su priešais kovojo vienas Jonas Karolis. 1602-11-16 jis su LDK kariuomene pradėjo Tartu apgultį, o 1603-04-13 užėmė šį miestą ir pilį. Tų pačių metų rugsėjį ties Talinu J. K. Chodkevičius sumušė nemažas švedų pajėgas. 1604-09-25 mūšyje prie Paidės jis sutriuškino generolo Arvydo Eriksono Stolarmo (tarp 1540 ir 1549‒1620-05) vedamus švedus; mūšio lauke krito apie 5 tūkst. priešo karių. 1609-02-28‒03-01 Chodkevičiaus vadovaujama LDK kariuomenė atsiėmė švedų užimtą Pernu miestą, o spalio 8 ar 9 dieną ‒ Daugavgryvos pilį. Svarbiausią, pasaulyje išgarsinusią pergalę Jonas Karolis pasiekė 1605-09-27 prie Kirchholmo (Salaspilio). Čia jis su savo pulkais (3500‒3800 karių) sumušė tris kartus didesnes švedų pajėgas, vadovaujamas karaliaus Karolio IX (apie 14 tūkst. kareivių); mūšio lauke žuvo apie 6 tūkst. priešo karių.

Livonijos dalies – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės – ir Žemaičių kunigaikštystės žemėlapis su pažymėtomis mūšių vietomis.

Valdant karaliui Zigmantui III Vazai, vyko ATR karas su Švedija (1600–1629), kitas karas – su Maskvos valstybe (1609–1619) ir trečias – su Osmanų imperija (1620–1621).

Vilniuje, Jono Karcano spaustuvėje, 1610 m. išleistas Krizostomui Volodkavičiui ar Teodorui Lackiui priskiriamas veikalas „Lietuvio bajoro dešimtmetis Livonijos karas“ ‒ išsamus patikimas amžininko liudijimas apie 1600‒1609 m. Livonijoje vykusias kovas. Cezario stiliumi parašytas pasakojimas įamžino karinį Jono Karolio talentą ir jo karių pasiaukojimą ginant Livoniją nuo švedų.

Rygos miesto gydytojo ir poeto B. Plinijaus (m. 1605) „Įžymi ir vos ne kaip stebuklas laiminga pergalė, kurią, padedant geriausiam [ir] didžiausiam Dievui, Lenkijos ir Švedijos karaliaus Zigmanto III kariuomenės, vadovaujamos šviesiausio bei galingiausio Jono Karolio Chodkevičiaus, prieš Sudermano, Nericho ir Vermlando kunigaikštį Karolį prie Kirchholmo 1605 metų rugsėjo 17 [!27] laimėjo, išguldžiusios ir išvaikiusios kuo didžiausias jo pajėgas ir antrąsyk iš apgulos išvadavusios Rygą“ ‒ herojinė 532 eilučių poema, apdainavusi Salaspilio mūšį ir jame pasiektą LDK kariuomenės pergalę prieš švedus. Meninis kūrinio pasaulis grįstas puikiu 1605 m. kampanijos išmanymu; poemos paraštėje esama unikalios informacijos apie įvykius, kariuomenių dydį, žuvusiųjų skaičių ir kt.

Jėzuito kunigo P. Skargos (1536–1612) „Nusilenkimas kareivijų Viešpačiui Dievui už Livonijos pergalę prieš Siodermanlando kunigaikštį Karolį, kurią Viešpats Dievas, laiminant Jo Malonybei Karaliui, o vadovaujant LDK didžiajam etmonui, ponui Karoliui Chodkevičiui prie Rygos ties Kirchholmu dovanojo 1605 m. rugsėjo 27-ąją, šventojo Stanislovo dieną“ ‒ pamokslas pergalės Salaspilio mūšyje proga, pasakytas Krokuvos pilyje, karaliaus Zigmanto III akivaizdoje, 1605 m. spalio 16 d. Apgailėjęs šitiek kautynėse kritusių krikščionių (devyni tūkstančiai lavonų), kunigas pabrėžė savųjų teisumą ginantis nuo užpuolikų ir išreiškė džiaugsmą katalikams įveikus eretikus, ATR riteriams bajorams pelnius didžiulę šlovę, Livonijai vėl gavus progą stiprinti katalikų tikėjimą, Dievui parodžius karaliaus Zigmanto III teisumą, o ATR kariuomenei ir jos vadams skyrus nuostabią pergalę. 1605 m. išspausdintas Krokuvoje.

Jėzuito kunigo P. Skargos (1536–1612) „Nusilenkimas kareivijų Viešpačiui Dievui už Livonijos pergalę prieš Siodermanlando kunigaikštį Karolį, kurią Viešpats Dievas, laiminant Jo Malonybei Karaliui, o vadovaujant LDK didžiajam etmonui, ponui Karoliui Chodkevičiui prie Rygos ties Kirchholmu  dovanojo 1605 m. rugsėjo 27-ąją, šventojo Stanislovo dieną“ ‒ pamokslas pergalės Salaspilio mūšyje proga, pasakytas Krokuvos pilyje, karaliaus Zigmanto III akivaizdoje, 1605 m. spalio 16 d. Apgailėjęs šitiek kautynėse kritusių krikščionių (devyni tūkstančiai lavonų), kunigas pabrėžė savųjų teisumą ginantis nuo užpuolikų ir išreiškė džiaugsmą katalikams įveikus eretikus, ATR riteriams bajorams pelnius didžiulę šlovę, Livonijai vėl gavus progą stiprinti katalikų tikėjimą, Dievui parodžius karaliaus Zigmanto III teisumą, o ATR kariuomenei ir jos vadams skyrus nuostabią pergalę. 1605 m. išspausdintas Vilniuje, spėjama, Jėzuitų Draugijos akademijoje.

S. Šliaskio „Dovana, arba Nemarumo kolonos, pastatytos dauggaliam ponui Jonui Karoliui Chodkevičiui už pergalę prieš Siodermanlando ir Liūneburgo kunigaikščius bei jų etmonus Lindersoną ir Mansfeldą, pasiektą 1605 m. rugsėjo 27-ąją, šv. Stanislovui paskirtą dieną“ ‒ eilėraščių poema, aukštinanti J. K. Chodkevičių, jo dalinių vadus bei karininkus: Kuršo kunigaikštį Frydrichą, Teodorą Lackį, Joną Sapiegą, Tomą Dombrovą, Feliksą Neviarovskį, Pranciškų Kosakovskį, Dimitrą Boruchovskį, Martyną Giedraitį bei kitus, ir eilinius karius už pergalę Kirchholmo mūšyje.

Jėzuito, Vilniaus akademijos profesoriaus L. Bojerio (1561–1619) herojinė poema „Karolomachija“ ‒ meniškiausias ir didžiausias (2145 eil.) Salaspilio mūšiui ir Jonui Karoliui skirtas kūrinys. Karvedžio portretą Bojeris herojinėje poemoje tapo labai išradingai. Vaizduodamas kautynių priešistorę, pačias kautynes ir kas vyko po jų, poetas ne tik labai tiksliai apibūdino įvykius, bet ir juos susiejo su dviejų antagonistų – lietuvių ir švedų kariuomenių vadų – charakteriais, jų dvasios ir būdo ypatybėmis. Karolis IX veikia, skatinamas godumo ir puikybės: karui jį sukursto erezija. Jonas Karolis veikia, skatinamas garbės, pareigos, dorybės ir drąsos: pulti keleriopai galingesnį priešą jam padeda tvirtas katalikų tikėjimas, pamaldumas ir meilė Švč. Mergelei Marijai.

Jėzuito kunigo, teologo ir pamokslininko P. Skargos (1536–1612) „Kareiviškas pamaldumas, arba Tam luomui skirti pamokymai, maldos ir pavyzdžiai“ ‒ dviem ginklo broliams – Chodkevičiui ir Żółkiewskiui – dedikuotas krikščionių kario rengimo vadovėlis. Jame plėtojamos mintys, kurias Skarga anksčiau išdėstė pamoksle „Nusilenkimas kareivijų Viešpačiui Dievui už Livonijos pergalę prieš Siodermanlando kunigaikštį Karolį“ (1605). Taigi, čia kalbama apie krikščionių kario prievoles bei paskatas, teisingus ir neteisingus karus, karių dorybes, jų elgesį įvairiomis karo ir taikos aplinkybėmis. Toliau kunigas pateikia reikalingiausių maldų ir įkvėpti turinčių pavyzdžių iš Šventojo Rašto ir istorijos.

Rygos miesto sekretoriaus F. Middendorfo poemoje „Ryga dėkoja šviesiausiam prakilniam ponui, Šklovo, Bychavo ir Mūšės grafui Karoliui Chodkevičiui, už nutrauktą Pernu apgulą ir susigražintą Daugavgryvą, išguldžius ir išvaikius priešus“ apdainuoti 1609 m. kampanijos įvykiai. Rugpjūčio 31‒rugsėjo 8 d. lietuviai keliose kautynėse prie Pernu sumušė švedus ir privertė juos iš ten pasitraukti. Numatydamas, kad švedai trauksis link Rygos ir puls lietuvių stovyklą prie Daugavgryvos, Jonas Karolis su kariuomene nuskubėjo ten. Spalio 6 d. įvyko mūšis, nulėmęs visos kampanijos baigtį: švedai jame buvo sumušti, o Daugavgryvos tvirtovės įgula po kelių dienų pasidavė lietuviams.