Apie parodą

1925 m. Vilniuje įsteigtas Žydų mokslinių tyrimų institutas – YIVO (jidiš kalba – Yidisher visnshaftlekher institut). Institutas vykdė mokslinę veiklą, rinko su Rytų Europos žydų kultūra ir jidiš kalba susijusią medžiagą. Iki Antrojo pasaulinio karo institutas sukaupė didžiausią pasaulyje šios tematikos biblioteką ir archyvą. Nepaisant istorinių negandų, dalį šios medžiagos pavyko išsaugoti atsidavusių žmonių pastangomis. Šiandien archyvo fragmentai saugomi keliose atminties institucijose Lietuvoje ir JAV (Niujorke). 1988 m. dalis dokumentų iš Šv. Jurgio bažnyčios, kurioje veikė Valstybinio spaudos komiteto Lietuvos knygų rūmai, buvo perduota Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai (dabar – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka). Dokumentų originalai saugomi Rankraščių skyriuje, Žydų mokslinių tyrimų instituto fonde (F424). Jų skaitmeninės kopijos prieinamos visiems besidomintiems. Didelė šios medžiagos dalis susijusi su Vilniaus žydų mokytojų institutu – tai korespondencija, finansinės knygos, pedagogų tarybos protokolai, pažangumo žurnalai ir kt. Būtent apie šį institutą ir pasakoja paroda. 
Paroda skiriama YIVO šimtmečio jubiliejui. 

1873 m. veiklą pradėjęs Vilniaus žydų mokytojų institutas buvo valdinė pasaulietinė žydų švietimo įstaiga. Pasaulietinio žydų švietimo ištakos siejamos su haskalos (iš hebrajų k. – šviečiamojo sąjūdžio) judėjimu, kurio vienas žymiausių centrų Rusijos imperijoje buvo Vilnius. Haskalos šalininkai siekė atnaujinti tradicinę žydų kultūrą, reformuoti religines apeigas, į švietimą įtraukti pasaulietinius mokslus. Šie siekiai iš dalies sutapo su caro valdžios tikslais – atitraukti žydus nuo tradicinio religinio auklėjimo, suvienodinti švietimo sistemą. Caro valdžiai leidus, 1840 m. Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulietinė žydų mokykla, o netrukus – ir viena iš dviejų visoje Rusijos imperijoje rabinų mokykla, rengusi valdinius rabinus ir mokytojus. 

Naujos permainos prasidėjo caro valdžios dekretu (1873 m. kovo 16 d.) dėl valstybinio pradinio žydų mokymo. Valdinės žydų mokyklos pertvarkytos į pradines, o rabinų mokyklos – į mokytojų rengimo institutus. Taip vietoj 1847–1873 metais veikusios Vilniaus rabinų mokyklos įsteigtas Vilniaus žydų mokytojų institutas. Jis veikė daugiau kaip keturis dešimtmečius – nuo 1873 iki 1915 metų. 

Vilniaus žydų mokytojų institutas rengė mokytojus pradinėms žydų mokykloms. Prie jo veikė vienklasė pradinė žydų mokykla su paruošiamąja klase, kurioje baigiamųjų klasių auklėtiniai vesdavo bandomąsias pamokas. Mokslas vyko rusų kalba, buvo dėstomi tikslieji, socialiniai mokslai, kalbos ir „žydiškos disciplinos“. Dauguma auklėtinių buvo visiškai išlaikomi: apgyvendinami, maitinami, aprūpinami apranga ir mokymosi priemonėmis. Institute daug dėmesio skirta ne tik mokslui, bet ir drausmei, elgesiui, politiniam patikimumui. XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje čia mokęsi žydų jaunuoliai turėjo įveikti beveik dviejų dešimčių disciplinų kursą ir laikytis griežtos vidaus tvarkos. Galutinis jų tikslas – gauti atestatą ir paskyrimą mokytojauti vienoje iš Rusijos imperijos pradinių žydų mokyklų.

Šie bruožai apibūdina pagrindinius Vilniaus žydų mokytojų instituto veiklos principus. Už jų slypi gyvas instituto paveikslas – šurmuliuojanti gyvenimo kasdienybė, nuo mūsų nutolusi pusantro šimtmečio. Šį gyvą paveikslą puikiai atskleidžia išlikę dokumentai – juose išryškėja auklėtinių kasdienybė ir jos detalės. Iš jų sužinome anuometinius pamokų tvarkaraščius ir konkrečią dieną vykusių pamokų temas, gautus pažymius ir pastabas, skaitytų „pašalinių“ knygų pavadinimus, įvairius nusižengimus ir už juos taikytas bausmes, absolventų paskyrimų vietas ir tolesnę karjerą. Pastebime instituto vyresnybės siekį geriau pažinti auklėtinius, apibrėžti jų „psichologinį portretą“, gebėjimus, pastangas, vidinius polinkius ir nusiteikimą vyresnybės atžvilgiu. O kartais, skaitydami „sausus“ administracinio pobūdžio instituto dokumentus, net susiduriame su anuomet kunkuliavusiomis emocijomis ir meilės dramomis...

Parodoje atskleidžiama Vilniaus žydų mokytojų instituto auklėtinių kasdienybė: atskiri įvykiai, jų aplinkybės, kartais – platesnis kontekstas ar skirtingi požiūriai. Archyviniai dokumentai pateikti nuoseklia logine seka: nuo priėmimo į institutą iki absolventų paskyrimų. Eksponuojami dokumentai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje.

Parodą parengė dr. Gita Drungilienė
Dokumentus skaitmenino ir fotografavo Egidijus Gotalskis, Alfredas Kulingauskas, Laurynas Marcinkevičius, Vika Petrikaitė, Valentina Marmienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Dokumentai – iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų