III skyrius

Skleisti lietuvišką knygą ir šviesti žmones
Šlapelių lietuvių knygynas (1906–1949)

Knygininkė Marija ir kalbininkas Jurgis Šlapeliai 1906 metais įkūrė knygyną, veikusį iki pat 1949 metų, rūpinosi knygų leidimu, platinimu, įsteigė Skolinamąjį knygynėlį, kuris aprūpindavo knygomis visus besidominčius įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Tai buvo trečias lietuviškas knygynas Vilniuje, tapęs vienu iš lietuvybės centrų. Beje, tai – ilgiausiai išsilaikęs lietuviškas knygynas Vilniuje. LMAVB išlikusi gausi medžiaga (per 1000 saugojimo vienetų) liudija apie didžiulį Šlapelių indėlį, puoselėjant lietuvišką knygą, telkiant lietuvius ne tik Vilniuje ar Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų – Mažojoje Lietuvoje, buvusios Rusijos imperijos ar įvairiose Europos bei Amerikos vietose. 

Ekspozicijoje pateikiama tik dalis dokumentų pavyzdžių – išleistų knygų, susirašinėjimo leidinių klausimais, sąskaitų, raštelių. Visa tai smulkiai aptarta Vlado Žuko knygoje „Marijos ir Jurgio Šlapelių lietuvių knygynas Vilniuje“ (2000), kurioje pateikiami archyviniai tyrimai, taip pat apžvelgta ir Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugoma medžiaga. Čia išsamiai nagrinėjama knygyno veikla pagal atskirus regionus Lietuvoje bei už jos ribų, išskiriamas knygyno platintų ir leistų leidinių pobūdis, analizuojama, kas ir kokius leidinius užsakydavo, kas buvo aktualu leidėjams ar rašytojams, ko pageidavo skaitytojai. Taip pat daug medžiagos pristatoma kitoje prof. Vlado Žuko parengtoje knygoje – „Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas“ (2006). Joje ne tik apžvelgiama archyvinė medžiaga apie Šlapelius, jų knygyno veiklą bei knygų leidybą, bet taip pat skelbiami atsiminimai bei laiškai, atskleidžiantys Šlapelių kalbinę, visuomeninę veiklą, ryšius su kultūros ar visuomenės veikėjais. 
Pirmasis šio parodos skyriaus eksponatas – Pelikso Bugailiškio sudaryta „Lietuviškų knygynėlių draugija“ (1906), išleista kaip M. Šlapelienės knygyno leidinys. Ši P. Bugailiškio sumanymu įsteigta draugija veikė 1905–1907 metais Vilniuje ir rūpinosi bibliotekėlių steigimu visoje Lietuvoje, taip pat siuntė knygas į provinciją. P. Bugailiškiui talkino M. Šlapelienė, tad caro valdžiai uždraudus šią draugiją, jos veiklą iš dalies pratęsė M. Šlapelienės knygynas.

Šiame skyriuje eksponuojami P. Vileišio ir Šlapelių knygynų katalogai. Iš jų galima sužinoti, kokios knygos buvo leidžiamos ar ketinamos leisti, iš korespondencijos matome, kurie leidiniai labiausiai domino skaitytojus, sulaukė palankių vertinimų ar populiarumo. Tyrėjai skaičiuoja, kad Šlapelienės knygyno kataloguose yra per 2400 pavadinimų leidinių: 1906 metais J. Šlapelio sudarytame kataloge – 773 pavadinimų leidiniai; 1908 metais – 1242; 1910 metais – 1602; 1913 metų priede – 810 leidinių. Vyravo grožinė literatūra, taip pat buvo tautosakos ir lietuvių kalbos mokslo leidinių, kalbos mokymosi priemonių; antroje vietoje – religinė literatūra; taip pat daug prekiauta vadovėliais. Čia buvo galima įsigyti leidinių iš viso pasaulio. Stokojantys lėšų leidinius iš knygyno galėjo skolintis, panašiai kaip anksčiau veikė „Lietuviškų knygynėlių“ draugija. 
Kaip žinome iš LMD veiklos (jų leidinius irgi leido bei platino Šlapelių knygynas), 1912 ir 1915 metų LMD suvažiavimuose buvo diskutuojama dėl galimybės „Lietuvių tautoje“ steigti bibliografijos skyrių, spausdinti bibliografinę medžiagą. Nors buvo neabejojama bibliografijos svarba ir reikalingumu, dėl žmonių stokos ir darbo ypatingumo nuspręsta jos atsisakyti ir teigta, kad šį vaidmenį iš dalies atlieka M. Šlapelienės knygyno katalogai. Tai dar kartą liudija, kokius didelius darbus atliko Šlapelių knygynas ir J. Šlapelis, šiuos katalogus parengęs.

Knygynas ne tik platino, bet ir leido knygas, muzikos kūrinius, meno leidinius, taip pat atvirukus, kalendorius, periodiką. Didžiausią asortimento dalį sudarė leidiniai lietuvių kalba, bet buvo ir leidinių kitomis Vilniuje svarbiomis kalbomis (baltarusių, rusų, lenkų ir kt.). 
Labai svarbų veiklos barą – knygų leidybą – parodoje iliustruoja išleista G. Landsbergio drama „Birutė“ (1906), atvirukas „Kunigaikštienė Birutė“ (1906), knygyno katalogai, J. ir M. Šlapelių sudarytas dainų jaunimui rinkinys „Lakštutės giesmelės“ (1913), dailininko Antano Jaroševičiaus atvirukas „Kas bus kas nebus, bet Lietuva nepražus!“, E. Aleksandravičiaus knygrišyklos sąskaita už įrištas knygas (1918) ir kita.
LMAVB ypač gausu Šlapelių korespondencijos įvairiais klausimais su Lietuvos ir užsienio adresatais. Tai kalbininkai J. Jablonskis, Kazimieras Būga, Boduenas de Kurtenė; rašytojai Vincas Krėvė, Juozas Albinas Herbačiauskas, Šatrijos Ragana, Sofija Čiurlionienė, Liudvika Didžiulienė, Žemaitė, Julijonas Lindė-Dobilas, Pranas Mašiotas; muzikai Stasys Šimkus, Juozas Naujalis; kultūros, visuomenės, politikos ir kiti veikėjai Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Mykolas Biržiška, Martynas Yčas, Faustas Kirša, Povilas Matulionis, Felicija Bortkevičienė, Kazimieras Grinius, Paulius Galaunė, Juozapas Skvireckas, Petras Klimas, Antanas Smetona; dailininkai Antanas Jaroševičius, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti. Vertinga korespondencija su Mažosios Lietuvos draugijomis ir lietuviais – Ansu Bruožiu, Enziu Jagomastu, Vydūnu; Morta Zauniūte, Jonu Vanagaičiu ir kitais. Išliko laiškų, atvirlaiškių, raštelių, sąskaitų, prašymų bei kitų dokumentų.

Adresatų geografija taip pat labai plati – nuo įvairių Lietuvos kampelių iki Rusijos, JAV, Anglijos ir kitų kraštų, kur gyveno lietuviai, pavyzdžiui, Tilžė, Gardinas, Peterburgas, Odesa, Semipalatinskas (dab. Semejus, Kazachstanas), Baku, Glazgas, Žirardvilis, Filadelfija ir kiti.
Dėl dokumentų gausos knygyno veikla ir Šlapelių korespondencija knygų klausimais parodoje atskleista tik iš dalies. 

No item selected