Įvadas

2026 metais LR Seimo paskelbtame svarbių įvykių ir asmenybių sukakčių sąraše įrašytos ir 150-osios lietuvių kalbininko, kultūros veikėjo Jurgio Šlapelio gimimo metinės. Be šio garbingo jubiliejaus, minime dar kelias su Šlapeliais susijusias sukaktis: Jurgio ir Marijos Šlapelių knygyno 120-ąsias metines, taip pat – pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko M. Šlapelienė, 120-ąsias metines ir Laimutės Šlapelytės-Gražutienės 120-ies metų jubiliejų.

Ta proga Lietuvos MA Vrublevskių biblioteka parengė virtualią dokumentų parodą „Lietuviško žodžio puoselėtojai Marija ir Jurgis Šlapeliai“, kurios vaizdai atspindi Jurgio Šlapelio (1876-04-18–1941-03-07) bei jo gyvenimo bendražygės žmonos, lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjos, knygininkės Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės (1880-06-05–1977-04-04) darbų bei veiklos indėlį į lietuvybės aruodą. Paroda skirta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos dienoms paminėti.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus Šlapelių veiklos palikimas: parengtos bei redaguotos J. Šlapelio knygos, spausdinti žodynai; gausus Jurgio bei Marijos susirašinėjimas su lietuvių veikėjais. Pasak tyrėjų, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos fondai išsiskiria medžiagos knygyno veiklai atskleisti gausa – čia saugoma per 1000 archyvinių vienetų, susijusių su Šlapelių knygynu – sąskaitos, korespondencija su lietuvių veikėjais Lietuvoje bei užsienyje, informacija apie rengiamus leidinius, rankraščiai, korektūros bei jau parengti leidiniai, spausdinti atvirlaiškiai. 

Jurgis ir Marija Šlapeliai neatsiejami nuo XX a. lietuvybės, lietuviško žodžio, kultūros bei Vilniaus istorijos. Išgirdus šią pavardę, bene pirmiausia iškyla lietuviškas M. Šlapelienės knygynas ir jo veikla – burti lietuvius, skleisti lietuvišką žodį, leisti ir platinti lietuvišką spaudą ne tik Vilniuje, bet ir visuose kraštuose, kur tik yra lietuvių bei kyla lietuviško žodžio poreikis. Šlapeliai aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių gyvenime – Marija giedojo chore, dainavo pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“, abu įsitraukė į Lietuvių mokslo ir kitas lietuviškas draugijas („Šviesa“, „Rūta“, vėliau –Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių draugija mokslui remti ir kt.), įsteigė knygyną, kuris tapo lietuvybės židiniu, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rengė ir leido leidinius. Tapęs profesionaliu mediku, Jurgis Šlapelis labiau žinomas kaip kalbininkas, mat buvo vienas iš Jono Jablonskio mokinių, kurio suteiktos lietuvių kalbos žinios buvo tvirtas jo gyvenimo pamatas, lėmė nuolatinę veiklą, puoselėjant lietuvių kalbą, ir netgi suvedė su Marija Piaseckaite, vėliau tapusia jo žmona.

Jurgis ir Marija, turintys tiek daug bendrų pomėgių ir potraukių, kaip asmenybės augo ir formavosi visiškai skirtingose aplinkose.
Jurgis Šlapelis gimė 1876 metais Galsiškiuose netoli Kupiškio. Anksti neteko tėvų. Jam pasiekti mokslo padėjo broliai bei mokytojas J. Jablonskis. J. Šlapelis įstojo į Mintaujos gimnaziją, iš kurios buvo pašalintas dėl atsisakymo rusiškai melstis, vėliau sėkmingai baigė Peterburgo gimnaziją ir medicinos studijas Maskvos universitete. Buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo rengėjų, 1906 metais kartu su žmona įsteigė Šlapelių lietuvių knygyną, priklausė daugumai Vilniaus lietuvių draugijų. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir netekus Vilniaus krašto, jis neišsikėlė į Kauną ar kitur, o liko buvusioje sostinėje ištikimai tarnauti lietuvybės naudai. Vėliau darbavosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje lietuvių ir lotynų kalbų bei istorijos mokytoju. Iš šio laikotarpio Vrublevskių bibliotekoje likusi ne viena nuotrauka, kurioje įamžinti mokytojai bei gimnazistai. Pažymėtina, kad J. Šlapelis buvo vienintelis, atstovavęs lietuviams Vilniaus miesto taryboje. Tą darbą liudija išlikęs jo pareiškimas. Šlapelis mirė 1941 metų kovą, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse. 

Marija Piaseckaitė-Šlapelienė (1880–1977) – bajoraitė, vilnietė. Buvo baigusi Vilniaus kilmingųjų mergaičių gimnaziją. Jos namų aplinkoje buvo kalbama lenkiškai, tačiau ji lankė lietuvių chorą Šv. Rapolo, vėliau – Šv. Jonų bažnyčioje, po to dalyvavo M. K. Čiurlionio suburtame „Vilniaus kanklių“ chore. M. Piasecekaitė netgi laikoma viena iš lietuvių dramos ir muzikinio teatro pradininkių, mat ji suvaidino Agotą pirmajame viešame Vilniaus lietuvių spektaklyje „Amerika pirtyje“ (1905), taip pat atliko pagrindinį Birutės vaidmenį pirmojoje lietuviškoje operoje „Birutė“ (1906). M. Piaseckaitė-Šlapelienė išmoko lietuvių kalbos, ėmė domėtis draudžiama lietuviška spauda. Dalyvavo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės rengiamuose lietuvių suėjimuose Puziniškyje, kur ir susipažino su J. Šlapeliu. Darbavosi Petro Vileišio įsteigtose „Vilniaus žiniose“ bei knygyne. 1906 metais įkūrė savo knygyną, veikusį iki pat 1949 metų. Kartu su vyru rūpinosi knygų leidimu, platinimu, įsteigė skolinamąjį knygynėlį. Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas Vilniuje tapo vienu iš lietuvybės centrų. LMAVB išlikusi gausi medžiaga liudija apie didžiulį Šlapelių indėlį, puoselėjant lietuvišką knygą, telkiant lietuvius ne tik Vilniuje ar Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų (Rusijoje, Europoje ar JAV). 

Šlapelių knygynas mezgė ryšius ne tik su lietuvių prenumeratoriais bei leidėjais. Adresatų laukas apima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių miestus: Odesos, Peterburgo, Gardino, Baku, Semipalatinsko (dab. Semejus), Glazgo, Filadelfijos, Žirardvilio. Knygyno paslaugomis naudojosi daugybė garsių žmonių – Ansas Bruožis, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Peliksas Bugailiškis, Martynas Yčas, Mykolas Biržiška, Aldona Didžiulytė, Jonas Jablonskis, Julija Žymantienė (Žemaitė), Vincas Krėvė Mickevičius, Kazys Grinius, lenkų kalbininkas Boduenas de Kurtenė ir kt. Šlapelių – ilgiausiai išsilaikiusio lietuviško knygyno – veikla neatsiejama nuo Vilniaus kultūros istorijos, jo reikšmė lietuviškos knygos istorijai bei kultūrai be galo svarbi. 

Dokumentų ekspozicija „Lietuviško žodžio puoselėtojai Marija ir Jurgis Šlapeliai“ norima dar kartą priminti iškilios Marijos ir Jurgio Šlapelių šeimos vaidmenį, braižant lietuviškąjį kalbos ir kultūros žemėlapį. 

Parodą parengė Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė
Dokumentus skaitmenino Laurynas Marcinkevičius
Redagavo dr. Artūras Judžentis, Rasa Putkienė 
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė