Arkibrolijos nariai

Vilniaus vyskupijos centre – Vilniaus katedroje – įsteigta Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija sulaukė išskirtinio dėmesio. Patys pirmieji įsirašę nariai buvo karališkoji šeima: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės valdovas Mykolas Višnioveckis su žmona Eleonora. Garsių pavardžių kupini ir kiti albumo lapai. Arkibrolijos nariais įsirašė Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega, Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, kaštelionas Mikalojus Steponas Pacas, Karūnos didysis etmonas ir maršalka (vėliau – ATR valdovas) Jonas Sobieskis su žmona, kiti svarbūs LDK pareigūnai (kancleris, pakancleris, iždininkas, lauko etmonas, vėliavininkas) iš Radvilų, Sapiegų, Pacų, Oginskių, Chodkevičių ir kitų giminių su savo šeimų nariais. Albume galime rasti Vilniaus vyskupų, Kyjivo metropolitų, Lvivo arkivyskupo, Žemaičių, Smolensko, Poznanės ir kitų vyskupų, kapitulų narių, kunigų pavardes. Arkibroliją papildė Vilniaus akademijos, popiežiškosios seminarijos studentai, Lenkijos Golembio konfederacijos kariuomenė, miestų magistratų nariai, miestiečiai (iš Kauno, Ukmergės, Vilniaus), Zarasų ir Smalvų parapijų tikintieji, atvykėliai iš Žemaitijos ir Frankfurto prie Maino, Vilniaus vyskupo gydytojas (cirulic), knygrišiai, Popiežiškojo Rytų instituto Romoje profesorius... Su įkarščiu rašėsi Lietuvos, Lenkijos, Rusios provincijų vienuoliai bei jų bendruomenės.

Išlaikydama reprezentacinį pobūdį, arkibrolija liko atvira įvairių visuomenės sluoksnių tikintiesiems iš plataus geografinio regiono. Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos albume daugelis naujųjų narių įsirašė savo ranka. XIX a. publicistas ir archeologas Adomas Honoris Kirkoras (1818–1886) rašė: „Ši knyga – retas žymiausių Lietuvos ir Lenkijos valstybės veikėjų autografų rinkinys“ (Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, p. 47). 

Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos iškilmių dalyviai tapo pirmaisiais arkibrolijos nariais, tą pačią dieną įsirašę į albumą. 1671 m. kovo 8 d. datuojami pirmieji albumo puslapiai itin sodrūs garsių pavardžių. Arkibrolijos nariais įsirašė Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega, Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas, kaštelionas Mikalojus Steponas Pacas, Karūnos didysis etmonas ir maršalka (vėliau – ATR valdovas) Jonas Sobieskis su žmona, kiti svarbūs LDK pareigūnai (kancleris, pakancleris, iždininkas, lauko etmonas, vėliavininkas) iš Radvilų, Sapiegų, Pacų, Oginskių, Chodkevičių ir kitų giminių su savo šeimų nariais. Albume galime rasti Vilniaus vyskupų, Kyjivo metropolitų, Lvivo arkivyskupo, Žemaičių, Smolensko, Poznanės ir kitų vyskupų, kapitulų narių, kunigų, vienuolių pavardes. 

Saldžiausio Marijos Vardo arkibrolijos nariais tapo įvairių vienuolinių kongregacijų vienuoliai ir vienuolės, gyvenę visoje LDK ir Lenkijos teritorijoje išsibarsčiusiuose vienuolynuose. Į albumą įsirašė vienuolės – basosios karmelitės, bazilijonės, benediktinės, bernardinės, brigitietės, dominikonės, pranciškonės, vizitietės iš Vilniaus, Kauno, Krakių (davatkos), Bresto, Gardino, Krokuvos, Liublino, Lvivo, Minsko, Nesvyžiaus, Oršos, Pinsko, Poznanės, Slanimo, Varšuvos ir kitų vienuolynų.

1671 m. kovo mėnesį arkibrolijos narėmis tapo Vilniaus basosios karmelitės. Jos įsirašė savo ranka, išlaikydamos atitinkamą rangą. Pirmoji įsirašė priorė – sesuo Švč. Mergelės Marijos Aplankymo Eufrozina (Kristina Bžostovskytė, ~1628–1700), po jos – papriorė Švč. Mergelės Marijos Vardo Ona Ancilė (Regina Gałowicka/ Gawłowicka/ Gotowicka, ~1629–1682). Tada susirašė kitos 18 bendruomenės seserų, o paskutinės įrašytos žemiausio statuso seserys konversės: Išganytojo Morta ir Šv. Pranciškaus Klara Anastazija.

Karmelitės įsirašė tik vienuoliniais vardais, bet kiti šaltiniai (M. Borkowskos, T. Račiūnaitės tyrimai) atskleidžia, kas už jų slypi. Kai kurios karmelitės turėjo garsius brolius: sesers Jėzaus Kristaus Kotrynos (Felicijona Tiškevičiūtė, ~1625–1683) brolis buvo Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius, o sesers Šv. Kazimiero Eufrazijos (Elena Sanguškaitė, ~1617–1679) – Smolensko vyskupas Jeronimas Sanguška. 

Kiti vienuoliniai vardai slepia sunkias gyvenimo patirtis. Sesuo Šv. Dvasios Liudvika Konstancija (Joana Masalskytė, ~1637–1681) buvo Bresto vaivados Andriejaus ir Kristinos Tiškevičiūtės duktė. Motinos meilės negavusią mergaitę nuo mažens auklėjo karmelitės, o gyvendama Onos Zenavičiūtės-Radvilienės dvare, susidraugavo su jos dukra Sofija Konstancija Radvilaite; abi tapo basosiomis karmelitėmis. Sofija Konstancija Radvilaitė albume įsirašė kaip sesuo Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo Kolumba Konstancija (~1635–1678). Jos tėvai buvo Vilniaus kaštelionas Albrechtas Vladislovas Radvila ir Ona Zenavičiūtė. Prieš motinos valią vienuole tapusią dukrą ilgai stengtasi susigrąžinti. Vienuolyne ji garsėjo nuolankumu ir linksmumu, mirė, turėdama šventumo šlovę.

1675 metais rugsėjo 8 dieną, Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmių metu, Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos seserimis ir broliais įrašyti Zarasų tikintieji. Po dviejų savaičių, rugsėjo 22 dieną, švenčiant Saldžiausiojo Marijos Vardo iškilmę, arkibrolijos nariais tapo Smalvų parapijos tikintieji. Marijos Vardo šventė buvo gera proga skatinti šį kultą ir populiarinti arkibroliją: būtent per šį aštuondienį buvo gausiausiai sulaukiama naujų narių.

Nepasirašiusio vienuolio pijoro XVIII a. viduryje išleista knyga, skirta parodyti Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos (ir jos albumo) Vilniaus katedroje svarbą bei atgaivinti jos nuslūgusį populiarumą: „Kas nori prisipildyti asmeninės paguodos ir naujo užsidegimo pažadinti Švč. Vardui, tegul skaito Saldžiausiojo Marijos vardo brolijos knygą Vilniaus katedroje, ten priskaičiuojama daug vyskupų ir prelatų, senatorių, ministrų, dignitorių, vaivadijų ir pavietų pareigūnų, žymių pasauliečių, taip pat ir skirtingų vienuolijų atstovų, kunigų, vienuolių [vyrų ir moterų], didžių ponių ir rimtų kilmingų moterų (matronų), kurie užsirašė nevertais, niekingiausiais ir amžinais Švč. Vardo belaisviais“ (f. B4v, VII skyrius).

Autorius įdėmiai išnagrinėjo albumą. Jis suskaičiavo, kad pirmaisiais (1671) metais į arkibroliją įsirašė 3232 nariai, vėliau – po 2–3 tūkstančius naujų narių kasmet, o galiausiai – vos po keliolika. Iš albumo jis išrinko žymiausių narių pavardes ir sudarė atskirus sąrašus: dvasininkų, kilmingųjų vyrų ir moterų. Dvasininkų sąraše išvardinti 55 svarbiausi Bažnyčios hierarchai (vyskupai, arkivyskupai, kapitulų nariai), kiti paminėti grupėmis: Lvivo kapitula, mažoji Vilniaus kapitula, Lenkijos ir Lietuvos kunigai, visų vienuolijų atstovai. Suskaičiuoti 26 moterų vienuolynai iš įvairių miestų. Pasauliečių vyrų grupėje išvardinti 58 įtakingiausi LDK ir Lenkijos pareigūnai, o pasauliečių moterų sąraše – net 82 pavardės.

1747 metų spalio 25 dieną Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos nariais kartu su visa šeima tapo Mykolas Kazimieras Radvila „Žuvelė“ (Rybeńko). Albume 45 metų didikas pasirašė kaip Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas (Michael Casimirus Radziwiłł dux in Ołyka et Nieswiz, palatinus Vilnensis, sup. Mag. Duci Lituaniae exercituum dux). Kaligrafišku braižu pasirašė jo 42 metų žmona Pranciška Uršulė Višnioveckytė-Radvilienė. Arkibrolijos nariais tapo ir jų vaikai. Kunigaikštytė Teofilė (g. 1738), devynerių mergaitė, į albumą savo vaikiška rašysena taip pat įsirašė pati. Tačiau septynmetė kunigaikštytė Karolina (g. 1740), matyt, dar nemokėjo rašyti – už ją pasirašė motina. Albume įsirašę kunigaikščiai dvyniai Jonušas ir Karolis tuomet buvo trylikamečiai paaugliai (g. 1734).

1875 metais perleistuose „Radvilų portretuose“ pavaizduoti ir Mykolo Kazimiero Radvilos „Žuvelės“ (1702–1762) šeimos nariai, kurie priklausė prie Vilniaus katedros veikusiai Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijai.

Mykolas Kazimieras Radvila „Žuvelė“ buvo garsus LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karo veikėjas. Jo žmona Pranciška Uršulė Višnioveckytė-Radvilienė (1705–1753) buvo žinoma dramaturgė, pirmoji rašiusi dramas lenkų kalba: Vrublevskių bibliotekoje saugomas jos dramų rinkinys „Komedye y tragedye“.

Poros dukra Teofilė Konstancija (1738–1818) – būsimoji Ignoto Moravskio (1 v.) ir Jono Rozvadovskio (2 v.) žmona. Jauniausioji Karolina Kotryna (1740–1789) – būsimoji LDK vėliavininko Stanislovo Ferdinando Ževuskio žmona. Sūnus Jonušas Tadas (1734–1750) mirė, tesulaukęs šešiolikos metų. Jo brolis dvynys Karolis Stanislovas (1734–1790), vadintas „Mielasis Pone“ („Panie Kochanku“), tapo garsiu LDK valstybės ir karo veikėju. 

Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos reprezentacinis pobūdis juntamas ir XX a., kai knygoje įsirašydavo „garbės nariai“. Antai, 1923 metų rugpjūčio 24 dieną Vilniaus katedroje veikusios arkibrolijos nariu tapo jėzuitas Georgas Hofmanas (Georg Hofmann). Albumo 281 puslapio apačioje 38-erių jėzuitas savo ranka įsirašė kaip Popiežiškojo Rytų instituto Romoje profesorius: P. Georg Hofmann S. J. Professor Pontif. Instituti Orientalis, Roma. 1923 24 Aug.

Jėzuitas Georgas Hofmanas (1885–1956) buvo žinomas vokiečių teologas ir bizantistas, Rytų Bažnyčių istorijos profesorius. Itin reikšmingas jo indėlis leidžiant „Concilium Florentinum: Documenta et Scriptores“. Beje, kun. Hofmano lankymasis Vilniuje sutapo su šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystės 300 metų sukaktimi, tais pačiais metais paskelbtas jo darbas apie pirmąjį unitų šventąjį („Der hl. Josaphat, Erzbischof von Polozk und Blutzeuge: Quellenschriften in Auswahl. I-Zu Josaphats Blutzeugnis„), išspausdintas „Orientalia Christiana“ serijoje.