Įvadas
Maria, gustum sentio, quando tui fit mentio
„Marija, jaučiu saldumą, kai tik minimas tavo vardas“ (viduramžių lotyniškos marijinės poezijos eilės, baroko laikotarpiu paplitusios kaip religinė giesmė)
Baroko laikotarpiu Lietuvoje gausiai steigėsi religinės brolijos. Jose susivieniję tikintieji gilino savo dvasingumą, pamaldumą tam tikram kultui, ir tuo pačiu gaudavo dvasinį atlygį – atlaidus ir kitas malones. Vilniaus vyskupo pagalbininko Gudijos teritorijai, titulinio Gracianopolio vyskupo Mikalojaus Slupskio rūpesčiu, 1670–1671 metais Vilniaus katedroje buvo įsteigta Marijos Vardo brolija. Ji gavo Romoje veikusios Švč. Mergelės Marijos arkibrolijos privilegijas, o pati tapo centrine šio titulo brolija Lietuvoje – arkibrolija, prie kurios turėjo dėtis kitos to paties pavadinimo brolijos.
Naujajai arkibrolijai buvo parinktas Saldžiausiojo Marijos Vardo titulas. Anuomet šis kultas dar tik skleidėsi. Vilniaus katedroje įsteigtoji tapo pirmąja šio titulo brolija Abiejų Tautų Respublikoje ir viena pirmųjų Europoje – ji tarsi aplenkė laiką. Visuotinėje Katalikų Bažnyčioje popiežius Inocentas XI Marijos Vardo šventę įvedė tik po 1683 m. rugsėjo 12 d. laimėto Kalenbergo mūšio prieš turkų kariuomenę.
Vilniaus katedros kapitulos ir vyskupo pritarimu, vyskupijos sostinėje įsteigta Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija nuo pat pradžių užėmė išskirtinę vietą. 1671 m. kovo 8 dieną įvyko iškilmingas naujosios arkibrolijos įvedimas į Vilniaus katedrą. Iškilmėse dalyvavo svarbiausi Bažnyčios hierarchai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karūnos pareigūnai, didikai su šeimomis, miestų magistratų nariai, vienuolių bendruomenės, kiti tikintieji, tądien tapę arkibrolijos nariais. Pirmuoju nariu iškilmingai įsirašė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovas Mykolas Višnioveckis su žmona Eleonora Habsburgaite.
Išgyvendama nuosmukių ir atgimimo laikotarpius, arkibrolija veikė keletą šimtmečių: paskutinieji nariai įrašyti 1938 metais. Per tą laiką nariais tapo daugiau kaip 19000 tikinčiųjų. Visų pavardės išliko užrašytos Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos albume, kurio originalus pavadinimas – Album Archiconfratern[itatis] Dvlciss[imi] Nominis Mariae. Puošnus ir prabangiai įrištas albumas tiek dėl savo išorinių savybių, tiek ir dėl turinio reikšmės 2021 metais buvo įtrauktas į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“ (nr. 75) kaip regioninės reikšmės objektas. Ši unikali rankraštinė knyga saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos (toliau – LMAVB) Rankraščių skyriuje, Vilniaus kapitulos fonde (F43-27512).
Paroda skirta paminėti 355 metų sukakčiai nuo 1671 m. kovo 8 dieną vykusių iškilmių, kurios simboliškai žymi Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos veiklos pradžią. Arkibrolijos praeitis atskleidžiama per Vrublevskių bibliotekoje saugomus dokumentus: rankraščius, senuosius leidinius, ikonografinę medžiagą. Pagrindinis eksponatas – puošnusis Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos albumas. Sklaidomi albumo puslapiai supažindina su knygos ypatumais, skirtingu laiku įsirašiusiais nariais, jų autografais. Dokumentai atskleidžia reprezentatyviosios arkibrolijos veiklos istoriją ir jos aplinką – Marijos Vardo ir kitais titulais vadintą koplyčią Vilniaus katedroje. Parodoje atgiję Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos praeities vaizdai dar daugiau gyvybės įgaus, apsilankius Vilniaus arkikatedroje: įžengusius pro pagrindinį įėjimą dešinėje pusėje iškart pasitinka buvusioji Marijos Vardo koplyčia, dabar gavusi Tremtinių pavadinimą.
Parodą parengė dr. Gita Drungilienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis, Rasa Putkienė, dr. Giedrė Miknienė
Skaitmenino Egidijus Gotalskis, Alfredas Kulingauskas
Fotografavo Vika Petrikaitė
Skaitmeninio archyvo vaizdus pateikė Aurius Andrijauskas
Restauravo Edita Keršulytė
Mikrocheminius kokybinius tyrimus atliko dr. Aušra Čiuladienė
Vandenženklius nustatė dr. Andrius Jurkevičius
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Dokumentai – iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų
Paroda parengta, vykdant Lietuvos mokslų tarybos finansuojamą projektą „Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija ir jos albumas (1671–1938): socialinio ir konfesinio tapatumo raiškos tyrimas“, sut. nr. S-MIP-23-65.