Steigimas

Vakarų Europos Katalikų Bažnyčioje pamaldumas Švč. Mergelės Marijos Vardui pasklido XVII a. pirmoje pusėje. Lietuvoje šio kulto pradininku tapo Vilniaus vyskupas pagalbininkas Gudijos teritorijai, titulinis Gracianopolio vyskupas Mikalojus Slupskis (Słupski, apie 1613–1693), itin pamaldus Švč. Mergelei Marijai. Jis pradėjo rūpintis šio titulo brolijos steigimu prie Vilniaus katedros. 1670 m. pavasarį buvo gautas popiežiaus Klemenso X (1590–1676) leidimas steigti Marijos Vardo broliją. Apaštališkasis Sostas Vilniaus katedros broliją prijungė prie Romos Švč. Mergelės Marijos arkibrolijos, vadinamos Consolationis Porticus et Gratiarum de Urbe, o pastarosios iš popiežių Klemenso VIII (1536–1605) ir Pauliaus V (1552–1621) gautas privilegijas patvirtino ir vilniškei. Vilniaus katedroje įsteigta brolija pakelta į arkibroliją – prie jos turėjo būti prijungtos kitos to paties titulo brolijos, įsteigtos Lietuvoje. Vilniaus vyskupijai atskiru indultu metinę arkibrolijos šventę leista švęsti sekmadienį po Švč. Mergelės Marijos gimimo (rugsėjo 8 d.) oktavos.

Popiežiaus leidimą steigti Marijos Vardo broliją Vilniuje iš Romos parvežė Lietuvos dominikonų provincijolas, teologijos daktaras Mykolas Vainilavičius. Gautas dokumentas buvo įrašytas Vilniaus katedros kapitulos posėdžių knygoje. Sulaukus Vilniaus vyskupo pritarimo, prasidėjo pasiruošimas iškilmingam brolijos steigimui: nustatyta šventės data, sukviesti garbingi svečiai, pagaminta puošni knyga narių registracijai. Iškilmėms numatyta 1671 m. kovo 8 diena – ketvirtasis Gavėnios sekmadienis, vadinamas Džiaugsminguoju (Laetare). Šventėje gausiai dalyvavo tikintieji iš visų socialinių grupių – svarbiausi Bažnyčios ir valdžios elito atstovai, didikai, amatininkai, dvasininkai, vienuoliai, miestiečiai. Iškilmės amžininkams padarė didelį įspūdį, šventinė diena buvo smulkiai aprašyta Vilniaus katedros kapitulos posėdžių knygoje.

Vilniaus katedroje įsteigta Saldžiausiojo Marijos Vardo brolija buvo viena pirmųjų tokio titulo brolijų katalikiškame pasaulyje. Marijos Vardo šventė visoje Katalikų Bažnyčioje pradėta minėti tik po 1683 m. rugsėjo 12 d. laimėto mūšio prieš turkus. 

Privilegija Vilniaus katedros Švč. Mergelės Marijos brolijai. Popiežiaus Klemenso X (1590–1676) leidimu Romos Švč. Mergelės Marijos arkibrolija jai suteikia visas savo iš popiežių Klemenso VIII (1536–1605) ir Pauliaus V (1552–1621) gautas malones ir privilegijas. 

Tekstas papuoštas spalvotomis vinjetėmis, viduryje – Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu. Yra Pranciškaus Arberino ir Cezario Baldinoto parašai. Švininis antspaudas su įspaustu vėlesnio popiežiaus, Inocento XI (1611–1689), vardu, prikabintas linine virvute, – matyt, praradus tikrąjį antspaudą.

Kitoje pergamento pusėje yra apaštališkojo protonotaro, Vilniaus katedros pamokslininko ir ceremoniarijaus, Vilniaus konsistorijos raštininko Jono Varanavičiaus užrašyta informacija. Pasak jo, 1671 metų vasario 4 d. kapitulos posėdyje Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega pateikė brolijos prijungimo prie Romoje veikiančios Švenčiausiosios Mergelės arkibrolijos raštus, gautus per Lietuvos dominikonų provincijolą, teologijos daktarą Mykolą Vainilavičių, kuriuos „su derama pagarba“ patvirtino ir pavedė įvykdyti.

Vilniaus katedros kapitulos rudens sesijos ketvirtajame posėdyje vienas iš svarstytų klausimų (nr. 631) – Apaštalų Sosto suteiktas leidimas (indultas) steigti Švenčiausiojo Marijos Vardo titulo arkibroliją prie Vilniaus katedros. Leidimą išrūpino Gracianopolio vyskupas Mikalojus Slupskis, kuris kapitulos posėdžio protokole pavadintas „pamaldumo Marijos Vardui pirmuoju vykdytoju ir skatintoju“ (primum huius devotionis motorem et promotorem). Galutinis sprendimas paliktas vietos vyskupui.

Vilniaus katedros kapitula nusprendė ruoštis iškilmėms: oficialiam, iškilmingam Marijos Vardo arkibrolijos steigimui prie Vilniaus katedros. Būsimai šventei parinkta 1671 metų kovo 8 diena – ketvirtasis Gavėnios sekmadienis, vadinamas Laetare (Džiaugsminguoju). Nuspręsta pakviesti Vilniaus magistratą ir kitus garbingus asmenis. Sprendimas įrašytas Vilniaus katedros kapitulos aktų knygoje (t. 15, nr. 714).

Vilniaus katedros kapitulos neeilinės sesijos 1671 m. kovo 9 d. posėdžio protokole (nr. 735) smulkiai aprašytos išvakarėse vykusios iškilmės:

Paskirtą sekmadienį, 1671 metų kovo 8 dieną, šventė prasidėjo Lietuvos dominikonų provincijolo kun. Mykolo Vainilavičiaus iškilmingu pamokslu Švč. Marijos Vardo garbei Šv. Dvasios bažnyčioje. Procesijai pajudėjus, sidabrinis Marijos Vardas buvo vežamas aukštu vežimu Vokiečių gatve, per turgų (t. y. Rotušės aikštę) iki Katedros. Vežimui pakinkytų žirgų vadeles laikė žymūs kariuomenės rotmistrai. Savo dalyvavimu šioms iškilmėms ypatingo spindesio suteikė (lumen huic Achei suae presentia affundebat) senatoriai, vaivados, Vilniaus kaštelionas, etmonai, kancleris, pakancleris, iždininkas ir kiti kilmingieji. Priekyje ėjo sostinės amatininkai, po to vienuolinių bendruomenių nariai. Paskui iškeltą naujosios arkibrolijos vėliavą ėjo gausi dvasininkijos minia. Pėsčiomis paskui vežimą ėjo Vilniaus vyskupas drauge su kapitula ir kai kuriais Žemaičių bei Smolensko kanauninkais ir prelatais. Iškilmių metu griaudžiant bombardų bei patrankų šūviams (bombardarum et tormentorum explosione), aidėjo visas Vilnius. Pasiekus katedrą, Vilniaus vyskupas aukojo Mišias, o Gracianopolio vyskupas pagalbininkas Gudijai, Vilniaus katedros prelatas kustodas Mikalojus Slupskis pasakė pamaldų pamokslą Marijos Vardo garbei. Popiet jėzuitas t. Kazimieras Kojalavičius pasakė pamokslą (docte concionatus) apie naująją, aštuntą mieste įkurtą arkibroliją. 

Kapitula šioje sesijoje išreiškė padėką Vilniaus vyskupui ir vyskupui pagalbininkui Gudijos teritorijai; deramai padėkojo ir Vilniaus katedros kanauninkui Benediktui Žuchorskiui, kurio „uoliu triūsu ir rūpesčiu“ daugiausia ir buvo parengta iškilminga procesija.

XIX a. 3 dešimtmetyje Vilniuje pagamintas raižinys su Švč. Mergelės Marijos Vardo monograma. Virš monogramos yra Dievo Motinos atvaizdas su žvaigždžių vainiku ir užrašu „Marijos vardas“. Raižinio autorius – C. H. Novickis, Vilniaus trinitorių vienuolyno novicijus, kuris 1825 metais, praėjus ketveriems metams po įžadų davimo, paliko vienuoliją. Vėliau gyveno Volynėje.

Švč. Mergelės Marijos vardo monograma, puošianti Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijos albumo antrąjį viršelį.