Šv. Jeronimas Lietuvos bažnyčiose ir liaudies pamaldume

Šv. Jeronimas nėra ir nebuvo populiarus šventasis Lietuvoje, tačiau jo darbai ir atvaizdai tikrai reikšmingi lietuvių krikščionėjimo kelyje. Nemažai ankstyvųjų šv. Jeronimo atvaizdų, kilmingųjų turėtų rinkiniuose ar puošusių šventoves, neišliko. Liaudiškojo pamaldumo šventajam reliktų beveik neturime, tačiau tarp 1826–1831 m. Salantų klebono, leidėjo, grafiko Stanislovo Čerskio SJ (1777–1833) raižykloje sukurtų 47 „abrozdėlių“ – vario raižinių su žemaitiškais užrašais – du buvo skirti įžymiajam Vulgatos vertėjui.

Buvusiose vienuolijų ar kitose ikonografijos turtingose bažnyčiose galima pamatyti šv. Jeronimą – nejauną, bet stiprų žilabarzdį vyrą. Kaip įprasta ikonografinėje tradicijoje, jis dėvi kardinolo rūbus (pvz., skulptūra Joniškio bažnyčioje ar Vilniaus arkikatedros kielike), nors tokia dvasininko pareigybė dar neegzistavo jam gyvenant, tačiau kardinolo įvaizdžiu šv. Jeronimas pagerbtas už nuopelnus Bažnyčiai. Visgi mūsų bažnyčiose dažniau pasitaiko kitoks šventojo tipažas – atgailaujantis, palaikiais atsiskyrėlio drabužiais asketas (pvz., paveikslai Alsėdžių ar Ukmergės bažnyčiose, skulptūra – Šiluvos šoniniame altoriuje), kankinamas vizijų (paveikslas Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje ar Gverčino paveikslo XIX a. II p. sekinys Tryškių bažnyčioje). Neretai jis akmeniu daužia apnuogintą savo krūtinę (pvz., Merkinės ar Linkuvos bažnyčių paveiksluose) – šis judesys iliustruoja asmeninį šv. Jeronimo maldingumą ir jau tapo dvasinės atgailos emblema. Nuolatiniai šventojo atvaizdų palydovai, simboliniai jo atributai – liūtas, kaukolė ir knyga, rečiau – popieriaus ritinys (skulptūra Skaudvilės bažnyčioje). Vizijų scenose iškyla ir angelai ar tik Paskutiniojo teismo angelo trimitas, kaip kad Krekenavos bažnyčios paveiksle. 

Šventovėse šv. Jeronimas dažnai vaizduojamas garbingoje draugėje – su dar trimis krikščionybės doktrinos kūrėjais, Romos katalikų bažnyčios daktarais. Šio garbingo ketverto – šventųjų Grigaliaus, Augustino, Ambraziejaus ir Jeronimo – vaizdavimo vietos parinkimas yra idėjiškai svarbus: altorių retabulai (skulptūros Vilniaus Šv. Dvasios, Šv. Jono, Joniškio bažnyčiose, o Merkinės – tapytas tondas) ar sakyklos (skulptūros Telšių ir Varnių katedrose, Traupio, Videniškių ar Panevėžio marijonų šventovėse). Tapytais Bažnyčios Tėvų atvaizdais puošti šventovių skliautai – šv. Jeronimą galima pamatyti Pažaislio, Jiezno, Vilniaus Šv. Dvasios, Šv. Jurgio ir kitų bažnyčių sienų tapiniuose. Vilniaus auksakalys Jonas Laris XVIII a. II pusėje yra sukūręs monstrancijų (Vilniaus Šv. Jono, Dūkštų bažnyčių) su Bažnyčios Tėvų reljefais, šv. Jeronimas čia – dirbantis prie rašomojo stalo intelektualas. Šventojo mokslingumą, jo vertėjo darbą liudija ir daugiau kūrinių (paveikslai Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje ar Imbrado bažnyčios altoriuje). Yra bažnyčiose kūrinių, liudijančių šv. Jeronimo patronystę: antai šventasis pavaizduotas Lietuvos žemės iždininko ir raštininko Jeronimo Kiršenšteino 1670 m. funduotos Plokščių bažnyčios didžiojo altoriaus centriniame paveiksle – Nukryžiuotojo kompozicijoje.