Vilniaus Rasų kapinių panteonas: tyrimai ir svarba istorijai pažinti (XIX a. antra pusė – XX a. pradžia)

Rasų kapinėse nuo pat pirmųjų dienų buvo palaidota nemažai žymių miestiečių. Už miesto kalvotame kraštovaizdyje įkurtos kapinės tapo savotišku parku, čia kapų tvarkyti atvykdavo ne tik mirusiųjų artimieji, bet ir šiaip miestiečiai, kurie mėgo lankytis gražioje vaizdingoje vietoje, pasivaikščioti. Rasų kapinės dėl palaidotų čia žymių savo laikmečio asmenybių tapo tarsi panteonu. 
Vienas pirmųjų detaliai Rasų kapines aprašė Adomas Kirkoras (1818–1886) knygoje „Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes “ (1856, lenk. k.). Šiame leidinyje, kuris vadinamas pirmuoju vadovu po Vilnių, aprašomi paminklai, kurie šiandien ne visi beišlikę. Vienas knygos skyrius („pasivaikščiojimas“) skirtas būtent Rasų kapinėms: čia pateikiama kapinių įkūrimo istorija, palaidojimai kolumbariumuose, bendras kapinių vaizdas. Toliau detaliai aprašomi žymesnieji palaidoti asmenys: Vilniaus universiteto profesoriai Tomas Husaževskis, Euzebijus Slovackis, Ferdinandas Špicnagelis, Tomas Žickis, Augustas Bekiu ir kiti, apibūdinami neseni palaidojimai. A. Kirkoras aprašo daugiau nei 25 asmenų palaidojimus Rasų kapinėse, nurodydamas ne tik kapavietę, bet ir pateikdamas svarbiausius biografijos duomenis, nuveiktus darbus. A. Kirkoro paminėtus asmenų palaidojimus galima papildyti kita medžiaga. LMA Vrublevskių bibliotekoje išlikę ir kitų tyrėjų žymių žmonių kapų Rasose aprašai. 
XIX a. antroje pusėje susirūpinta kapinėmis, nes dalis kapų sparčiai nyko. Kapinių būkle ėmė domėtis istorikai, jie stengėsi aprašyti esamą padėtį. Vrublevskių bibliotekoje saugoma surinkta medžiaga apie Vilniaus kapines, jų tyrėjai detaliai pristatyti Bernardinų kapinių parodos kataloge . Bibliotekoje išlikę kraštotyrininko, vieno pirmųjų Vilniaus kapinių tyrinėtojų Antano Lazarovičiaus (1817–1905) sudaryti Rasų kapinėse palaidotų asmenų sąrašai, pateikiamos paminklų epitafijos. Rasų kapinės aprašytos drauge su kitomis Vilniaus katalikų kapinėmis. 
Kitas tyrėjas – vilnietis gydytojas, Vilniaus istorijos mėgėjas Vladislovas Zahorskis (1859–1927). Nors jo užrašai išsaugoti ne Vrublevskių bibliotekoje, norėta parodyti jo vaidmenį, tiriant Rasų kapines. 
Šioje srityje bene labiausiai nusipelnė istorikas Vaclovas Veitka (1861–1940). Šis Vilniaus centrinio archyvo archyvaras, nuo 1929 m. dirbęs Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekoje, XX a. 4 deš. intensyviai tyrė Vilniaus kapines, taip pat ir Rasas. Surinkta gausi medžiaga saugoma LMAVB Rankraščių skyriaus 28 fonde – kartotekų kolekcijoje, o visa V. Veitkos kapinių kartoteka yra suskaitmeninta ir pasiekiama Bibliotekos archyve. Parodoje eksponuojami Rasų kapinių koplyčios ir paminklų nuorašai, kolumbariumo lentelių užrašai, žymesnių palaidotų asmenų sąrašai. 
Tiriant Rasų kapines, svarus ir kito Vilniaus istorijos mėgėjo Liucijono Uzemblos (1864–1942) indėlis. Jo surinkta medžiaga taip pat saugoma Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus personaliniame L. Uzemblos fonde F151. Šio tyrėjo sukaupta medžiaga atskleidžiama per Jono Basanavičiaus, Eustachijaus, Emilijos ir Tado Vrublevskių, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Mečislovo Davainio Silvestravičiaus, Jono Ambrozaičio ir kitų kapų aprašymus. 
Kadangi parodoje labiau norėta išryškinti Rasų kapinių tyrėjus, o ne pačius palaidotus asmenis, todėl pasirinktas medžiagos grupavimas pagal tyrėjus. 
Rasų kapinės tapo savotišku panteonu dėl čia palaidotų asmenų svarbos visai miesto ar valstybės istorijai. Išskirtini baltarusių katalikų kapai: rašytojo Antano Lavickio (labiau žinomo slapyvardžiu Jadvihinas Š., 1869–1922), kunigų Kastanto Stepovičiaus (labiau žinomo slapyvardžiu Kazimiras Svajakas, 1890–1926) ir Albino Stepovičiaus (1894–1934). 
Kapinėse esama ne tik prancūzų karių kapų, bet ir 1863 m. sukilėlių palaidojimų. Atskirą vietą užima lenkų karių kapai, maršalo J. Pilsudskio širdies ir jo motinos mauzoliejus. Ši istorijos dalis iliustruojama ikonografine medžiaga.
Šiame skyriuje paminėta tik dalis žymių XIX–XX a. visuomenės, kultūros, politikos veikėjų, kurių kapai aprašyti ir nupiešti arba nufotografuoti. Rasų kapų tyrėjai paliko daug vertingos medžiagos, kuria šiandien gali remtis visi besidomintys praeitimi. 

***

Kapinių tyrinėjimai XIX a. 2 p. – XX a. pr. 

Žymesni palaidojimai 

***

Adomas Honoris Kirkoras (Adam Honory Kirkor) (1818–1886)

Lietuvių kultūros ir mokslo veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas, archeologas, etnografas bei istorikas

***

Antanas Lazarovičius (Antoni Lazarowicz) (1817–1905) 

Rašytojas, poetas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų Vilniaus kapinių tyrinėtojų.

***

Vladislovas Zahorskis (Władysław Zahorski) (1859–1927)

Vilnietis gydytojas, istorikas, rašytojas, kraštotyrininkas, didelis Vilniaus mylėtojas.

***

Vaclovas Veitka (Wacław Wejtko) (1861–1940)

Istorikas, Vilniaus centrinio archyvo archyvaras, nuo 1929 m. Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių bibliotekos draugijos mokslui remti komiteto sekretorius, iždininkas. XX a. 4-ajame dešimtmetyje (1932–1937) intensyviai tyrinėjo Vilniaus kapines.

***

Liucijonas Uzembla (Lucjan Uziębło) (1864–1942)

Publicistas, kultūros veikėjas, bibliotekininkas, knygų ir grafikos rinkėjas, Senovės mėgėjų būrelio, Vilniaus meno ir mokslo muziejaus draugijos iniciatorius ir direktorius (1907–1915).

***

Žymesni palaidojimai