Apie parodą
XXVII knygos mėgėjai – bibliofilų draugija, veikusi Kaune 1930–1940 metais. Jos tikslas, kaip skelbė įstatai, „kultivuoti dailiąją knygą ir jos pamėgimą Lietuvoje“. Steigėjai – Lietuvos intelektualai: Vytautas Steponaitis (1893–1957), Paulius Galaunė (1890–1988), Viktoras Cimkauskas (1896–1944), Vaclovas Biržiška (1884–1956), Juozas Paknys (1883–1948). Draugija propagavo elitinę bibliofiliją: turėjo nustatytą narių skaičių (ne daugiau kaip 27), skyrė dėmesio numeruotiems bibliofiliniams leidiniams (išleido 10 leidinių, tapusių leidybos pavyzdžiu), estetiškos knygos aktualinimui ir sklaidai visuomenėje. Draugija apėmė įvairių profesijų asmenis: Lietuvos karininkus, diplomatinio korpuso atstovus, juristus, rašytojus, profesūrą ir kt. Valdybos pirmininkais buvo Vytautas Steponaitis, Kazimieras Bizauskas (1893–1941) ir Juozas Balčiūnas-Švaistas (1891–1978).
Reikmė bibliofilams burtis draugėn radosi dar XIX amžiuje. Londone 1812 m. įkurtas Roksberio (Roxburghe) bibliofilų klubas yra seniausias bibliofilų klubas, veikiantis iki mūsų dienų. Šio klubo veiklai būdingas elitiškumas: nustatytas narių skaičius (ne daugiau kaip 40), kiekvienas narys savo lėšomis perleidžia kokią nors mažo tiražo seną vertingą knygą, balsavimo vieningumas priimant narius, griežtas etiketas. Panašūs klubai XIX amžiuje greitai kūrėsi visoje Europoje ir JAV, o XX a. trečiame dešimtmetyje jų buvo gausu Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt. Apie tokio klubo idėją ėmė svarstyti ir Lietuvos inteligentija. Tai daryti paskatino ir susirūpinimas lietuviškų knygų leidyba – to meto Lietuvos knygos kultūra buvo prasta.
Kodėl dvidešimt septyni? Trijų ir devynių sandauga – trejos devynerios. Taip vadinosi ir populiari lietuviška trauktinė, taip šmaikštaudamas kuriamą draugiją pasiūlė vadinti V. Steponaitis, juolab kad ir kitų šalių bibliofilų draugijos mėgo skaičių magiją, pavyzdžiui, Lenkijoje veikė „33 bibliofilų draugija“. Simboliniai skaičiai 3 ir 9 veiklai teikė tam tikros žaismės: šių skaičių sandauga reiškė narystės ribą (per gyvavimo dešimtmetį narių būta nuo 15 iki 21), valdybos kadencijos trukdavo trejetą metų, veiklos sukaktis minėta praėjus devyneriems metams, skaičiumi 27 baigėsi draugijos registracijos ir sąskaitos banke numeriai, įstatai ir reguliaminas turėjo po 27 straipsnius, susirinkimai vykdavo tik 27 mėnesio dieną. Vilhelmas Burkevičius (1885–1975) taip yra nusakęs XXVII knygos mėgėjų veiklos esmę: „Išskirtinė draugijos savybė – jos intymumas, apibrėžtas narių skaičius, knygos žinovų ir mėgėjų elitas, suvienytas vienos bendros veiklos ir pasiryžimo dirbti lietuviškai knygai.“
Be bibliofilinės leidybos (išleista 8 knygos ir 2 lakštiniai spaudiniai), XXVII knygos mėgėjai rengė knygų parodas, ekskursijas, draugijos susirinkimuose klausydavo pranešimų knygotyros temomis. Jų pagrindu buvo ruošiami straipsniai XXVII knygos mėgėjų metraščiui (išėjo du tomai – 1933 ir 1937 m., trečias tomas 1940 m. nespėtas išleisti). Draugija turėjo savo biblioteką, jai gausinti būdavo užsakoma užsienio bibliofilinės periodikos, perkama knygotyros leidinių.
Prasidėjus 1940 m. SSRS okupacijai, draugija buvo panaikinta, dalis jos narių patyrė represijas. Vis dėlto XXVII knygos mėgėjų skleistos bibliofilijos idėjos išliko gyvos, o jų indėlis į organizuoto bibliofilijos judėjimo plėtrą, knygos istorijos tyrimus, bibliofilinės knygos leidybą turėjo neabejotino poveikio Lietuvos bibliofilijos, knygotyros ir knygos meno raidai.
Parodoje pasakojama apie draugijos narius, jų veiklos kasdienybę, leidybą kaip ypač svarbų draugijos veiklos barą, draugijos likvidavimo aplinkybes. Parodos tikslas – prakalbinti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus dokumentus (matysite protokolų, sąskaitų, kvitų, kvietimų, atvirlaiškių, raštelių ir pan.). Jie prabyla po 90 ir daugiau metų ir liudija itin kryptingą, intensyvų ir įdomų kasdienį tarpukario Kauno bibliofilų gyvenimą pagal aiškias jų pačių susikurtas taisykles. Eksponatai (be kelių išimčių) – iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo XXVII knygos mėgėjų archyvo (LMAVB RS F59). Beveik visi rodomi pirmą kartą. Jie išplečia (ir kai kur patikslina) XX amžiaus ketvirto dešimtmečio Lietuvos kultūrinio gyvenimo panoramą.
Parodos ir tekstų autorė dr. Alma Braziūnienė
Redaktorius dr. Artūras Judžentis
Publikavo Audronė Steponaitienė