Leidiniai
Iš viso XXVII knygos mėgėjai išleido aštuonias knygas ir du lakštinius spaudinius. Nors kai kurie leidiniai ir turėjo apipavidalinimo trūkumų, vis dėlto savo meniniu lygiu jie išsiskyrė iš XX amžiaus ketvirto dešimtmečio Lietuvos tiražinių knygų, tapo sektinais pavyzdžiais. Tai pirmieji lietuviški bibliofiliniai leidiniai (numeruoti, nedidelio tiražo, dalis spausdinta ant geresnio popieriaus). Du leidiniai, eksponuoti 1937 m. Paryžiaus moderniojo meno ir technikos parodoje, gavo aukščiausius apdovanojimus. Diplomu už šių knygų leidybą apdovanota ir draugija. Jos rūpesčiu ugdyti knygos kultūrą užsikrėtė ir kitos to meto Lietuvos leidyklos. XXVII knygos mėgėjų leidybinė veikla turėjo neabejotinos reikšmės tolesnei lietuvių knygos meno raidai.
Pirmasis draugijos leidinys. Jį ketinta spausdinti Paryžiuje ant rankinio popieriaus, bet kaštai (800 frankų) pasirodė per dideli. 100 egzempliorių išspausdinta „Spindulio“ spaustuvėje Kaune, egzemplioriai numeruoti. Romėniškais skaitmenimis pažymėti 45 egzemplioriai išspausdinti ant geresnio popieriaus – jie kainavo 5 Lt, kiti – 3 Lt. Platinta tik nariams ir kitiems suinteresuotiems bibliofilams. Skaitydamas šiuos įstatus Vilniaus Stepono Batoro universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėjas, bibliofilas, kultūros istorikas, iš Telšių kilęs ir daug lituanistikos baruose nuveikęs Mykolas Brenšteinas (Michał Brensztejn, 1874–1938), nesuprantamus lietuviškus žodžius žymėjosi lenkų kalba, komentavo tekstą, o gale esantį XXVII knygos mėgėjų sąrašą pieštuku papildė žiniomis apie kiekvieną vėliau įstojusį narį, taigi nuolatos sekė XXVII knygos mėgėjų veiklą. Draugijos leidiniais buvo keičiamasi ir su kitais užsienio bibliofilais.
Vaižgantui 1933 m. mirus, jo portretas ir vieno jo veikalo leidyba buvo sumanyti kaip pagarbos šiam draugijos nariui ženklas „užuojautos ir vainiko vietoj“. Portretas, išleistas dideliu 1300 egzempliorių tiražu, buvo platinamas ir atskirai (kainavo 2,5 Lt), bet dėl mažo formato Švietimo ministerija jo pirkti mokykloms nepanoro, todėl, draugiją 1940 m. uždarius, dar buvo likę 897 šio portreto egzemplioriai. 300 egzempliorių buvo įdėta „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ pirmo tomo pradžioje.
Knygotyrai ir bibliofilijai skirtas tęstinis leidinys. Jo dailininkas – Vytautas Kazimieras Jonynas. Laiške Pauliui Galaunei jis rašė: „Norėčiau, kad raidės nebūtų per daug lygios ir sausos, man patinka, kurios turi daugiau charakterio su medžio raižinių raidėmis, tik jas reik daryti kiek lengvesnes“. Tiražas – 312 egzempliorių, iš jų pirmieji 29, numeruoti romėniškais skaitmenimis, buvo skirti draugijos nariams ir bibliotekai, kiti, numeruoti arabiškais skaitmenimis, – parduoti (kaina 20 Lt). Šiame tome paskelbta 11 straipsnių ir 10 įvairių trumpesnio pobūdžio rašinių knygos istorijos ir bibliofilijos temomis, draugijos įstatai, veiklos kronika.
Antrame „Metraščio“ tome paskelbta 13 straipsnių knygos ir spaudos istorijos, bibliotekų, bibliografijos ir pan. temomis, knygų recenzijų, knygų ir grafikos parodų apžvalgų, veiklos kronika. Antro tomo tiražas – 314 egzempliorių, iš jų 27, spausdinti ant specialaus popieriaus, skirti draugijos nariams, du – bibliotekai, 1–271 skirti parduoti, o dar 14 egzempliorių išspausdinta nenumeruotų. Abiejų „Metraščio“ tomų vyriausiasis redaktorius – Vytautas Steponaitis.
Išsamaus Vaclovo Biržiškos straipsnio „Lietuviškosios enciklopedijos“ trečiame tome perspaudas atskiru leidiniu. Išleisti tris V. Biržiškos straipsnius („Bibliotekos“, „Bibliografija“, „Bibliofilija“) atskiromis knygutėmis buvo Vytauto Steponaičio sumanymas, 50-mečio proga pagerbiant V. Biržišką. Išėjo tik dvi knygutės. Leidyba rūpinosi Vytautas Steponaitis ir Paulius Galaunė. Iliustracijos klijuotinės. Išspausdinta 112 numeruotų egzempliorių, iš jų pirmieji 29 – draugijos nariams. Kaina 3 Lt.
Vaclovo Biržiškos straipsnio „Lietuviškosios enciklopedijos“ trečiame tome perspaudas atskiru leidiniu. Išspausdinta 112 numeruotų egzempliorių, iš jų pirmieji 29 – draugijos nariams. Kaina 3 Lt.
Vaižgantui pagerbti skirtas leidinys, išleistas 1529 egzempliorių tiražu, pirmieji 29 egzemplioriai numeruoti. Kaina 2,5 Lt. Leidinys vertintas dvejopai: vieni kritikavo dėl spaudos ir apipavidalinimo trūkumų (netinkamas popierius, prastas įrišimas, Antano Kučo iliustracijos nedera su tekstu ir pan.), kiti teigė, kad knyga daro „visiškai jaukų meninį įspūdį“.
Vienas geriausių draugijos leidinių. 1937 m. Paryžiaus moderniojo meno ir technikos parodoje Viktoras Petravičius apdovanotas Grand Prix. Už raižinius ir maketą draugija V. Petravičiui sumokėjo 1000 Lt honorarą. Išspausdinta 229 numeruoti egzemplioriai (dalis – ant prabangaus popieriaus), 14 nenumeruotų. Kaina – 20 Lt prabangaus popieriaus, 12 Lt – paprasto.
Mečislovas Bulaka (1907–1991) už šią knygą 1937 m. Paryžiaus moderniojo meno ir technikos parodoje buvo apdovanotas aukso medaliu (parodos premijų hierarchijoje tai buvo trečioji premija po Grand Prix ir Garbės premijos). Išspausdinta 300 numeruotų egzempliorių (iš jų 50 – ant prabangaus popieriaus), 14 nenumeruotų. Pritrūkus importinio popieriaus, ant paprasto popieriaus teko išspausdinti visus viršelius. M. Bulaka už medžio raižinius ir maketą prašė 1800 Lt honoraro, draugija sutiko su sąlyga, kad honoraras bus išmokamas dalimis: iš pradžių 500 Lt ir dar nuo kiekvieno parduoto egzemplioriaus po 6 Lt. Knyga platinta po 12 Lt (paprasto popieriaus) ir 20 Lt (prabangaus popieriaus). Draugiją 1940 m. panaikinus, dailininkas viso honoraro taip ir nesulaukė.
Lankstinuką spausdino „Spindulio“ spaustuvė. Jis išleistas, norint sparčiau platinti draugijos leidinius. Svarbiausioji jo žinia – „už savo leidinius XXVII knygos mėgėjai 1937 m. Moderniojo meno ir technikos parodoj Paryžiuje apdovanoti aukščiausia dovana Grand Prix“. Išvardyti draugijos išleisti leidiniai.