Narystė
Draugijos nariais, kaip teigiama įstatuose, galėjo būti „visi Lietuvos piliečiai, mėgstą dailiąją knygą ir pasiryžę laikytis draugijos įstatų“, gavę dviejų narių rekomendacijas ir vienbalsiai priimti visuotiniame susirinkime kiekvienų metų sausio 27 dieną. Visuotinis susirinkimas buvo aukščiausias draugijos organas. Veiklą koordinavo ir vykdė kas treji metai renkama valdyba. Ją sudarė pirmininkas, sekretorius, iždininkas, metraštininkas ir narys-pavaduotojas. Kas treji metai būdavo renkama ir trijų asmenų revizijos komisija. Valdyba rinkdavosi tarp susirinkimų, juos planuodavo ir anonsuodavo. Iš viso 1930–1940 metais valdyboje dirbo 10 asmenų, ilgiausiai – Viktoras Cimkauskas ir Vytautas Steponaitis. Aktyviausieji buvo į valdybą išrinkti nariai, bet nebūtinai. Antai Petras Jakštas (1899–1988) nebuvo valdybos narys, bet, leidžiant draugijos knygas, be jo pagalbos nebuvo apsieinama (jis skaitė korektūrą, redaguodavo, buvo V. Steponaičio dešinioji ranka).
Veiklos pradžioje, 1931 m. sausio 27 dieną, draugijoje buvo penkiolika narių, 1936 m. vasario 27 dieną – dvidešimt vienas, vėliau priimta dar keturi, bet kai kurie nariai iš draugijos išstojo, Vaižgantas ir Mykolas Šleževičius mirė. Dvidešimt septynių narių niekada nebuvo.
Knyga, surišta virvele iš trispalvių šilko siūlų, patvirtinta 1936 m. gegužės 8 d. Kauno miesto viršininko antspaudu. Joje tik 27 lapai, juose – trumpa informacija apie kiekvieną narį.
Žinomas architektas, inžinierius, paveldosaugininkas, bibliofilas Algirdas Mošinskis (1905–1991) laiške iš Berlyno, kur tuo metu studijavo, skundžiasi, kad mokesčiai jam, kaip studentui, pernelyg dideli, tad negalįs tapti draugijos nariu („esu priverstas mano prašymą atidėti“). Stojamasis XXVII knygos mėgėjų mokestis 1931–1933 m. buvo 100 Lt, metinis – 120 Lt. Tuo metu tai buvo dideli pinigai, bet nariai buvo finansiškai pajėgūs mokestį sumokėti. Nuo 1934 m. metinis mokestis sumažintas pusiau – iki 60 Lt, arba 5 Lt mėnesiui. A. Mošinskis XXVII knygos mėgėju taip ir netapo, bet jau tarpukariu išgarsėjo kaip bibliofilas, ypač savo senosios kartografijos kolekcija (1933 m. Kaune, Pribačio knygyne, buvo surengęs žemėlapių parodą). Po Antrojo pasaulinio karo gyvendamas emigracijoje Brazilijoje surinko apie 40 tūkst. knygų biblioteką, apie 600 jų yra padovanojęs Vilniaus universiteto bibliotekai, maždaug tiek pat dabar yra Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje.
Pirmoje eilėje iš kairės: sekretorius Viktoras Cimkauskas, pirmininkas Kazys Bizauskas, metraštininkas Vytautas Steponaitis. Stovi: iždininkas Juozas Balčiūnas-Švaistas, valdybos narys Paulius Galaunė.
Pirmoje eilėje iš kairės: sekretorius Viktoras Cimkauskas, pirmininkas Juozas Balčiūnas-Švaistas, iždininkas Vilhelmas Burkevičius. Stovi: valdybos narys Vytautas Kazimieras Jonynas, metraštininkas Antanas Rucevičius.
Karininkas, žurnalistas, knygos istorikas, bibliografas, XXVII knygos mėgėjų draugijos sumanytojas ir organizatorius, įstatų projekto rengėjas, pirmosios ir ketvirtosios kadencijų valdybos pirmininkas, draugijos siela. Buvo karybos ir istorijos žurnalų „Mūsų žinynas“ (1921–1940) bei „Karo archyvas“ (1925–1939) vyriausiasis redaktorius, Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Spaudos ir švietimo skyriaus vedėjas, pulkininkas leitenantas. Sudarė ir paskelbė leidinių spaudos istorijos, periodikos, knygos istorijos temomis, parengė įvairių bibliografinių rodyklių. Buvo XXVII knygos mėgėjų metraščio abiejų tomų (1933 ir 1937 m.) vyriausiasis redaktorius. Kaip atsiminimuose rašė jo žmona, „į draugijos veiklą V. Steponaitis įdėjo savo sielą ir daug daug triūso“. Aistringas bibliofilas: turėjo surinkęs vertingas autografų, periodinių leidinių, ekslibrisų, grafikos, afišų, numizmatikos, filatelijos, knygų (8 tūkst.) kolekcijas. Dalis jų dabar saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Advokatas, vienas iš draugijos steigimo iniciatorių, aktyvus ir ištikimas jos narys (buvo beveik visų kadencijų valdybos sekretorius arba iždininkas, jam tekdavo pavaduoti kitus valdybos narius). Pavyzdingai tvarkė draugijos archyvą ir finansinius reikalus, rašė apie jos veiklą „XXVII knygos mėgėjų metraštyje“ ir įvairiuose to meto periodiniuose leidiniuose. Kultūrinėje spaudoje paskelbė straipsnių apie ekslibrisus. Anot Pauliaus Galaunės, su Vytautu Steponaičiu ir Marija Urbšiene sudarė draugijos branduolį. Domėjosi ekslibrisais, turėjo surinkęs vertingą jų rinkinį. Jo asmeninė biblioteka nacių okupacijos metais buvo konfiskuota ir išvežta į Vokietiją, jis pats atsidūrė Kauno gete, žuvo 1944 m. Vokietijoje. Tikėtina, kad kai kurių asmeninės bibliotekos knygų, paženklintų V. Cimkausko ekslibrisais, dabar gali būti Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos bibliotekose (pateko restitucijos metu po Antrojo pasaulinio karo).
Lietuvių kultūros istorikė, vertėja, bibliografė, knygos meno žinovė. Buvo viena pagrindinių XXVII knygos mėgėjų draugijos kūrimo iniciatorių, laikyta XXVII knygos mėgėjų ideologe. Su vyru Juozu Urbšiu, Lietuvos Respublikos diplomatu, gyvendama Paryžiuje, domėjosi prancūzų bibliofilija, daugelį šios veiklos nuostatų pritaikė XXVII knygos mėgėjų draugijai. Rūpinosi ne tik bibliofilinių leidinių leidyba, bet ir lietuviškųjų tiražinių knygų estetika, ypač vaikų knygos reikalais. 1940 m. sausio 27 d. buvo išrinkta į draugijos valdybą (metraštininke), bet jau liepos 17 d. kartu su vyru NKVD buvo suimta ir iki 1954 metų kalinta įvairiose SSRS vietose. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Asmeninė biblioteka išsklaidyta.
Dailės istorikas, muziejininkas (Čiurlionio galerijos, Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus direktorius), vienas iš draugijos steigėjų, 1931–1933 ir 1934–1936 m. – valdybos narys. Rūpinosi draugijos leidinių estetika, prižiūrėjo jų leidybą, atstovavo draugijai Švietimo ministerijoje sprendžiant popieriaus formato standartizavimo reikalus, globojo Vytautą Kazimierą Jonyną. Paskelbė straipsnių dailės istorijos temomis pirmame ir antrame „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ tomuose, prisiminimų apie XXVII knygos mėgėjus sovietmečiu (1976). Draugiją 1940 m. likvidavus, rūpinosi jos turtu (biblioteka). Asmeninė 12 tūkst. vienetų biblioteka dabar saugoma Kaune, Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje.
Lietuvių literatūros klasikas. Bibliofiliją laikė pomėgiu skaityti knygas. 1931–1933 m. išrinktas į valdybą, buvo iždininkas. Labai gerbtas draugijos narių, jam dedikuotas „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ pirmas tomas. Vaižgantui mirus, „užuojautos ir vainiko vietoj“ Vytautui Kazimierui Jonynui buvo užsakyta sukurti jo portretą ir išleisti vieną jo veikalą. Asmeninė biblioteka buvo perduota Vytauto Didžiojo universitetui, dabar išsklaidyta po didžiąsias Lietuvos bibliotekas.
Valstybės ir kultūros veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Vienas iš Lietuvos diplomatijos kūrėjų (ambasadorius Vatikane, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Latvijoje), Švietimo ministras (1920–1922), Užsienio reikalų ministerijos Teisės departamento direktorius (1932–1938). XXVII knygos mėgėjų valdybos pirmininkas 1934–1936 m. Paskelbė vadovėlių, išvertė grožinės literatūros kūrinių. Rūpinosi popieriaus formatų standartizavimu, šia tema paskelbė straipsnių kultūrinėje spaudoje ir „XXVII knygos mėgėjų metraštyje“. 1939 m. atgavus Vilnių, buvo vyriausybės įgaliotinis Vilniaus krašte. 1940 m. birželį SSRS okupavus Lietuvą, pasitraukė į savo ūkį Žirnajuose, netoli Pabaisko (trauktis į Vakarus atsisakė), bet lapkričio mėnesį NKVD buvo suimtas ir kalinamas. 1941 m. prasidėjus Vokietijos ir Sovietų sąjungos karui, vežamas į lagerį buvo sušaudytas Byhosavo geležinkelio stotyje netoli Polocko, Baltarusijoje. Vertinga asmeninė biblioteka išsklaidyta ir sunaikinta.
Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, rašytojas, 1937–1939 m. valdybos pirmininkas, daugiametis revizijos komisijos narys. Su Vytautu Steponaičiu dirbo Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriuje, buvo „Kario“ ir „Lietuvių archyvo“ redaktorius. Parengė draugijos leidinį – Vaižganto „Milžinų dvasios“ (1935), iliustruotą Antano Kučo. Savo grožinės literatūros kūrinius (apsakymus, apysakas, romanus, rašinį „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ antrame tome) pasirašydavo Švaisto slapyvardžiu. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Asmeninės bibliotekos likimas nežinomas.
Advokatas, 1934–1936 m. buvo revizijos komisijos narys, 1937–1939 m. – iždininkas. „XXVII knygos mėgėjų metraštyje“ paskelbė straipsnių bibliofilijos tema, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose, parašė knygų. Asmeninėje apie 3000 knygų bibliotekoje turėjo retų leidinių, Tado Lomsargio įrištų knygų. Biblioteka išsklaidyta, rankraštinis palikimas (jame yra prisiminimų apie XXVII knygos mėgėjus) dabar saugomas Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Lietuvos kariuomenės majoras, spaudos veikėjas, kraštotyrininkas. Valdybos narys nebuvo, bet aktyviai dalyvavo draugijos veikloje, buvo Vytauto Steponaičio pagalbininkas. Paliko prisiminimų apie draugiją (publikuoti 1988, 2003, 2004 m.). Tarpukariu rinkta vertinga asmeninė biblioteka sudegė 1945 metais, dalis vėliau surinktos 6,5 tūkst. knygų bibliotekos dabar yra Vilniaus universiteto bibliotekoje.
Kultūros ir spaudos veikėjas, 1937–1939 m. valdybos narys, daugiametis revizijos komisijos narys. Buvo vienas iš „Švyturio“ knygų leidimo bendrovės steigėjų, „Spindulio“ spaustuvės direktorius. Aktyviai reiškėsi saviveiklinio teatro veikloje, skelbė įvairius rašinius periodikoje, vertė grožinę literatūrą. Kaip stilistas talkino leidžiant draugijos leidinius, ypač „XXVII knygos mėgėjų metraščius“. Turėjo nedidelę, bet vertingą asmeninę lituanistinę biblioteką, buvo surinkęs visas „Švyturio“ bendrovės ir „Spindulio“ spaustuvės knygas, parengęs didelį straipsnį apie „Švyturio“ bendrovę trečiajam „Metraščio tomui“ (liko nespausdintas).
Kaip dailininkas su XXVII knygos mėgėjais pradėjo bendradarbiauti dar nebūdamas draugijos narys: sukūrė emblemą, Vaižganto portretą, „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ abiejų tomų maketą, 1933 m. ėmėsi kurti K. Donelaičio „Metų“ iliustracijas (išleista tik 1940 m.). Draugijon įstojo 1936 metais, 1937–1939 ir 1940 m. buvo valdybos narys. Rūpinosi draugijos leidinių eksponavimu 1937 m. pasaulinėje Paryžiaus moderniojo meno ir technikos parodoje, kitais leidybos reikalais. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, grįžo į Lietuvą. Nuo 1993 m. Druskininkuose veikia V. K. Jonyno galerija, joje saugoma ir dalis jo asmeninės bibliotekos.