Leidyba
Estetiškų, gerai parengtų knygų leidyba buvo svarbiausia XXVII knygos mėgėjų veiklos užduotis. Ką leisti, pradėta svarstyti nuo pat 1931-ųjų pradžios. Mėginta mokslo žmonėms užsakyti parengti knygos istorijos tematikos veikalų. Parašyti Lietuvos žydų knygos istoriją siūlyta Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Chaimui Nachmanui Šapirai (1894–1943), Mažosios Lietuvos – iš Vilkyškių kilusiam žymiam baltistui Jurgiui Geruliui (Georg Gerullis, 1888–1945), bet idėja nebuvo įgyvendinta, autoriai atsisakė. Apsispręsta dėmesį telkti į literatūros klasiką (iliustruoti Kristijono Donelaičio „Metus“ 1933 m. ėmėsi Vytautas Kazimieras Jonynas, knyga išleista 1940 m. jau kitos leidyklos). Iš viso išleista 10 leidinių. Pagal įstatus, leidybos darbus turėjo koordinuoti valdybos narys – metraštininkas (juo buvo Paulius Galaunė, Vytautas Steponaitis, Antanas Rucevičius ir Marija Urbšienė), bet daugiausia leidyba rūpinosi V. Steponaitis, jam talkino Petras Jakštas ir kiti. Meninę leidinių pusę prižiūrėjo P. Galaunė. Visus leidybos procesus, pradedant repertuaro formavimu, baigiant popieriaus užsakymu, korektūra ir spausdinimo priežiūra, atliko patys draugijos nariai.
Baltisto Jurgio Gerulio (Georg Gerullis, 1888–1945), gyvenusio Vokietijoje, pranešimas, jog jis negalįs priimti XVII knygos mėgėjų prašymo parašyti Mažosios Lietuvos knygos istoriją: „Galvojau šen ir ten, betgi turiu atsisakyti. Mat, man terūpi knygų turinys ir kalbos faktai. Vien tuo atžvilgiu studijuoju knygų istoriją, o apie spaustuves visai menkai težinau. Tai p. Vaclovo Biržiškos sritis.“ Tad išsamios Mažosios Lietuvos knygos istorijos teko laukti iki pat 1996-ųjų, kol pasirodė Domo Kauno monografija „Mažosios Lietuvos knyga“, apibendrinusi ir anksčiau skelbtus Vaclovo Biržiškos bei įvairių kitų humanitarų Mažosios Lietuvos kultūros istorijos tyrimus.
Vytauto Kazimiero Jonyno vardu išrašyta Paryžiaus meno spaustuvės sąskaita (1300 frankų) už Vaižganto portreto spausdinimą. Visi spaudos reikalai buvo tvarkomi per tuo metu Paryžiuje studijavusį V. K. Jonyną. Vaižganto portretas – vienintelis draugijos leidinys, spausdintas užsienyje.
Protokolas, spausdintas ant firminio popieriaus, pasirašytas sekretoriaus Viktoro Cimkausko ir pirmininko Kazio Bizausko. Pagrindinis posėdyje svarstytas klausimas – draugijos leidinio Vaižganto „Milžinų dvasios“ leidybos reikalai: kaštai, savikaina, platinimas.
Draugijos leidinius iš pradžių ketinta spausdinti užsienyje (Marija Urbšienė aiškinosi galimybes Prancūzijos spaustuvėse), bet pasirodė, kad tai brangu, todėl devyni iš dešimties draugijos leidinių buvo išspausdinti Kaune (septyni – „Spindulio“ spaustuvėje, du – „Varpo“), tik kai kuriems popierius buvo užsakytas iš užsienio. „Spindulio“ akcinės bendrovės direktorius buvo draugijos narys Kazys Puida (1934 metais iš draugijos išstojo), spaustuvei vadovavo aktyvus narys Antanas Rucevičius, o vienas iš šios spaustuvės skyriaus vedėjų, irgi aktyvus knygos mėgėjas, buvo Jonas Strazdas.
Viktoras Petravičius siūlo XXVII knygos mėgėjams išleisti jo iliustruotą liaudies pasaką „Gulbė karaliaus pati“. Jis įsitikinęs draugijos „aukštu žinojimu knygos mene“, t. y. visiškai pasitiki XXVII knygos mėgėjais – knygos meno žinovais.
Draugijos valdybos atsakymas į Viktorui Petravičiui rūpimus klausimus dėl jo iliustruotos knygos „Gulbė karaliaus pati“. Liuksusiniai egzemplioriai įsigijami taip: vienas egzempliorius – nemokamai, kiti pirktini po 20 Lt; už iliustracijų klišes dailininkui sumokėta, tad jos lieka draugijos nuosavybė; kol pirmoji šios knygos laida dar neišparduota, antrą kartą leisti neketinama.
Vytautas Steponaitis rašo draugijos redaktoriui-stilistui Antanui Rucevičiui dėl „XXVII knygos mėgėjų metraščio“ trečio tomo rengimo. Medžiaga šiam tomui jau buvo sukomplektuota ir pradėta rinkti spaustuvėje, tik 1940 metų įvykiai ir draugijos panaikinimas sutrukdė jam išvysti dienos šviesą. Iškalbi detalė – prierašas laiško gale: „Atsiprašau, kad duodu darbo, bet galiu kreiptis tik į patį, nes Jakšto Kaune nėra“. Majoras Petras Jakštas buvo pulkininko leitenanto V. Steponaičio pagalbininkas, padėdavęs tvarkyti įvairius leidybos reikalus.
Pasaulinei 1939 m. Niujorko parodai meninės knygrišystės meistrui Tadui Lomsargiui (1905–1942) buvo užsakyta įrišti Viktoro Petravičiaus iliustruotą knygą „Gulbė karaliaus pati“. Antanas Rucevičius priekaištavo, kad padaryta dėžutė, o ne futliaras, įrišas be šilko priešlapių ir kt. Nežiūrint gana griežtos kritikos, ši T. Lomsargio įrišta knyga buvo išsiųsta į Niujorką. Be jos, Niujorko parodoje buvo eksponuojamos dar dvi kitų leidyklų T. Lomsargio meniškai įrištos knygos. Kur jos dabar, nežinoma.