Apie parodą

Minime vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos, kovojusios už moterų pripažinimą lygiomis teisėmis dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) (1873–1945) 150-ąsias gimimo metines. 
Šios ypatingos moters gyvenimą ir veiklą žyminti paroda „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“,  buvo eksponuota 2023 m. gegužės 3 – birželio 28 d. Virtualioje parodoje „Felicijos Bortkevičienės epistolinis palikimas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje“ pateikiamas šiek tiek platesnis eksponuotos medžiagos variantas – apžvelgtas didesnis F. Bortkevičienės susirašinėjimo laukas.
F. Bortkevičienės palikimas saugomas ne vienoje paveldo institucijoje. Vienoje jų – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje – saugomas archyvas išsiskiria išlikusios korespondencijos gausa ir įvairove bei adresatų geografija (JAV, Pietų Amerika, Rusija, Vakarų Europos šalys, įvairios vietovės pačioje Lietuvoje).
XIX a. pab. – XX a. pr. korespondenciją išsaugoti buvo sudėtinga, todėl kiekvienas likęs dokumentas be galo svarbus. Susirašinėjimų ratas gausus, įvairus, dažnai besitęsiantis ne vieną dešimtmetį. 
Parodoje pateikiamas išsamus susirašinėjimas, kuriame atsispindi ne tik asmeniniai, bet ir visuomeniniai rūpesčiai ir interesai: nuo ankstyvųjų Povilo Višinskio (1905 m.), Mortos Zauniūtės (1906 m.) atvirlaiškių Felicijai Bortkevičienei  iki pat Lietuvos valstybės tragediją liudijančių Juozo Audėno (1941 m.) ar Rapolo Skipičio (1942 m.)  laiškų iš Vokietijos. 
Be įprastų laiškų, randame telegramų ir atvirlaiškių (ypač iš Vakarų Europos), kurie išsiskiria savo vizualumu – miestų vaizdais, dailininkų darbais.
Įdomu, jog fonde saugomame pačios Felicijos Bortkevičienės suregistruotame korespondencijos kataloge yra apie pusantro šimto respondentų.
Laiškai, šis įprastinis žmonių susižinojimo būdas, kaip vienas iš egodokumentinio paveldo tipų, vis labiau domina tyrėjus, nes jie atskleidžia asmenines nuostatas, emocijas. Egodokumentai praturtina oficialiąją istoriją naujomis įžvalgomis.
Kartais įdomesnė antroji laiško pusė – mat, dalis laiškų, jų nuorašų ar kopijų parašyti ant kitos dokumento pusės, kuris taip pat yra savo laikmečio istorijos liudytojas. Tuo metu buvo įprasta saugoti ne tik gautuosius, bet ir daryti siunčiamų laiškų kopijas ar nuorašus arba pasilikti juodraščius. Tokiu būdu galima rasti visą „susirašinėjimo kompleksą“.

Virtualioje parodoje dažniausiai pateikiami ne visos apimties tekstai – tik pirmieji dokumentų puslapiai arba pirmasis ir paskutinis jų puslapis. Visus dokumentų tekstus kviečiame skaityti Bibliotekoje. 
F. Bortkevičienės ir jai rašyti laiškai bei atvirlaiškiai įdomūs ne tik kultūros istorikams, menininkams, bet ir pašto istorijai – išlikę antspaudai, pašto ženklai, vokai.  

Parodos rengėjos – Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, Rūta Kazlauskienė 
Redaktoriai – dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Dokumentų skaitmenines kopijas gamino – Valentina Marmienė
Medžiagą internete pateikė – Audronė Steponaitienė
Dokumentai iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų