37Objektai(-ų)

Lietuvišką spaudą atgavus (1904–1914)

Visuomeninės veiklos galimybės ypač išsiplėtė, atgavus spaudą. Pažymėtina, kad Felicijos Bortkevičienės gyvenimas Vilniuje turėjo didelės įtakos jos tolesniems darbams. Čia ji rado sąlygas savo sumanymams įgyvendinti. Asmeninio gyvenimo tragedija (su Jonu Bortkevičiumi susituokė 1899 m., jis mirė 1909 m.) dar labiau paskatino atsidėti visuomeninei veiklai. Vilniuje F. Bortkevičienė prisidėjo prie negausaus lietuvių inteligentų būrelio, pagal galimybes išreiškė save. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos veikloje, 1907 m. kartu su Ona Pleiryte-Puidiene ir Tomu Žilinsku rengė vadovėlių konkursą, priklausė „Rūtos“ draugijai. Su Kaziu Griniumi kūrė knygoms leisti bendrovę; spaudos ir knygų leidybos bei platinimo reikalais bendradarbiavo su Šlapelių knygynu. Aktyviai visuomeninei veiklai buvo aukojamas laikas, ryšiai, sveikata, pinigai. Už savo darbus F. Bortkevičienei ne kartą teko nukentėti – buvo bausta, kalinta, bet tai jos nestabdė. Gal todėl ir viena jos veiklos sričių – kalinių šalpa, globa, parama. Visa tai atsispindi ir korespondencijoje. F. Bortkevičienę matome ir svarbiausių politinių įvykių centre, pvz.: Didžiajame Vilniaus seime, tačiau korespondencijos, kuri atspindėtų šią veiklos sritį, LMAVB nėra. 
Gana anksti užsimezgė ryšiai ir su Sofija Kymantaite Čiurlioniene, Marija Piaseckaite-Šlapeliene. Darbas laikraščių redakcijose ypač išplėtė bendraminčių gretas, buvo palaikomi ryšiai su lietuviais, išblaškytais po visą pasaulį. Vilniuje prasidėjusi bendra veikla nenutrūko ir vėliau.

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku