Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918)

Šviesti – padėti – gelbėti. 
F. Bortkevičienė 

Karo laikotarpis įnešė daug sumaišties. Toliau rūpinamasi leisti lietuvišką spaudą, pagal išgales remiami studentai ar šelpiami sunkiau besiverčiantieji. Ilgas ir nuoseklus darbas „Žiburėlio“ (1894–1940) draugijoje padėjo įprasminti F. Bortkevičienės gyvenimą. Ši draugija per savo gyvavimo laikotarpį parėmė nemažai žmonių, kurie baigė mokslus ir prisidėjo, kuriant valstybę: Joną Biliūną, Žemaitę, Adomą Varną, Kazį Būgą, Kiprą Petrauską, Ernestą Galvanauską, Povilą Matulionį, Petrą Avižonį, Vincą Kudirką ir kitus. Pašalpą gavo ir Vincas Mickevičius-Kapsukas; iki 1918 m. ji sušelpė Juozapą Albiną Herbačiauską, Julių Janonį, Juozą Zikarą, Petrą Rimšą ir kt. Išlikusi F. Bortkevičienės korespondencija su stipendininkais Rapolu Skipičiu, Adomu Varnu ir kitais. Visur juntama globa, pagalba stokantiems.
Neatsiejama F. Bortkevičienės veiklos sritis – įvairuose kraštuose išsklaidytų lietuvių padėtis. Rūpinosi Rusijos platybėse išsibarsčiusių lietuvių reikalais, bandė sutelkti Prūsijos lietuvius, atsidūrusius Sibiro platybėse, palaikė ryšius su mokslus einančiais Maskvos, Peterburgo studentais lietuviais. Taip pat rūpinosi lietuvių padėtimi Vakarų Europoje ir už Atlanto – kad juos pasiektų lietuviška spauda, kad burtųsi į draugijas, pagal išgales remtų sunkiau besiverčiančius tautiečius. Ypač globojo pabėgėlius. Išlikęs F. Bortkevičienės laiškas švedų Raudonajam kryžiui dėl Prūsijos lietuvių, išvežtų belaisviais į Rusijos gilumą, grąžinimo. Beje, karo metu pati F. Bortkevičienė patyrė kalinės ir pabėgėlės dalią. 1917–1918 m. laikotarpiu laiškuose ypač ryškėja rūpestis dėl Lietuvos nepriklausomybės, daug susirašinėjama su išeivijoje esančiais aktyvesniais lietuviais. Čia galima išskirti tokius adresatus, kaip Jurgis Savickis, Jurgis Aukštuolis, Jurgis Šaulys, Ignas Šeinius, Mykolas Sleževičius, Jonas Šliūpas, Kazys Grinius ir kiti.   
Laiškai, nors ir kalbantys apie svarbius įvykius, dažniausiai yra dalykiški, vos viename kitame randame asmeninių išgyvenimų (pvz., K. Griniaus – apie šeimos tragediją, traukiantis iš Rusijos). Mažame atvirlaiškyje dažnai tilpdavo keleto metų gyvenimo santrumpa, atspindinti XX a. pradžios realijas ir sampratas.