Šeima

XIX viduryje prie Svolnos upelio pakrantės viena prie kitos glaudėsi skurdžios baudžiauninkų trobos. Netoli jų, tarp senų, didelių medžių buvo įsikūręs Svolnos dvaras. Čia 1845 m. gegužės 3 (15) d. bajorų Čerskių šeimoje gimė antras vaikas, kurį tėvas Dominykas Čerskis savo tėvo garbei pavadino Jonu. Šeimoje dar augo vyresnė dukra Mikalina. 
Jono tėvas – Dominykas Čerskis buvo Drisos apskrities bajoras, bajorų luomo nariu patvirtintas 1841 m. liepos 18 d. Jis rūpinosi ūkio reikalais, motina Ksenija prižiūrėjo namus. Pradinį mokslą Čerskių vaikai įgijo namie. Jie buvo mokomi prancūzų, vokiečių kalbų, muzikos. Tėvai dažniausiai kalbėdavosi prancūziškai, kad vaikai greičiau išmoktų šią kalbą. Skaityti ir rašyti Jonuką išmokė motina. 
Sušlubavus tėvo sveikatai, reikėjo pasirūpinti sūnaus ateitimi. Tėvas nuvyko į Marienhauzeno dvarą pas Vitebsko gubernijos bajorų vadą Lipskį ir prašė patvirtinti sūnų bajorų luomo nariu. 1854 m. sausio 9 d. Vitebsko bajorų susirinkimas Joną Stanislovą Praną Čerskį, Dominyko sūnų, priėmė į bajorų luomą. 
Tėvo sveikata blogėjo ir 1855 m. sausio 14 d. jis mirė. Jono motina, tapusi našle, sugebėjo viena tvarkyti dvarą, gerai prižiūrėti ir auklėti vaikus. Pajamų iš dvaro gaudavo nedaug, tačiau labai stengėsi, kad vaikai būtų gerai aprūpinti ir svarstė, kur leisti sūnų mokytis. Pasitarusi su šeimos bičiuliais, nusprendė Jonuką leisti mokytis į Vilniaus gimnaziją.

Savo šeimą Jonas Čerskis sukūrė jau būdamas toli nuo gimtųjų namų – Sibire. 1871 m., atvykęs į Irkutską, nuomojosi kambarį pas našlę, Sibiro kazokę Eufemiją Ivanovą, kuri gyveno Znamensko priemiestyje. Šeimininkė turėjo dvi dukras – Mavrą ir Olgą. Jis mokė šeimininkės dukras skaityti ir rašyti. Ypač daug dėmesio skyrė vyresniajai mergaitei – Mavrai. Pramokęs ją skaityti ir rašyti, Čerskis ėmė pažindinti ją su gamtos mokslais. Mavra buvo atidi ne tik mokslams, bet ir savo mokytojui. 1881 m. sausio 30 d. Čerskis Aleksandrovskojės kaimo cerkvėje susituokė su Mavra Ivanova. Susilaukė sūnaus ir dukters, tačiau mergaitė, nesulaukusi nė metų, mirė. Mavra buvo ne tik gera žmona, bet ir ištikima vyro ekspedicijų draugė ir padėjėja.

Jono Čerskio sūnus Aleksandras iš tėvo paveldėjo meilę gamtai ir tapo ornitologu. Savo gyvenimą skyrė Tolimųjų Rytų sričių tyrinėjimui. 1908 m. jis pradėjo dirbti Amūro krašto tyrimų draugijos muziejaus konservatoriumi. Kartu su žmona Marija keliavo į įvairius rajonus tyrinėti gamtos, augalijos ir gyvūnijos. 1915 m. A. Čerskis išvyko dirbti į Komandorų salyną žuvų ir kailinių žvėrelių pramonės prižiūrėtoju. Trejus metus Aleksandras tyrinėjo žuvų ir kailinių žvėrelių biologiją. 1918 m. Japonijoje, Tokijuje, buvo išleista jo knyga apie Komandorų salyno lapes. 1920 m. jis buvo paskirtas ūkio direktoriumi, liko žiemoti Kurilų salyno Medno saloje, tačiau saloje prasidėjo neramumai. Brakonieriai grasino ir persekiojo mokslininką. Iš prigimties jautrus A. Čerskis neišlaikė įtampos ir 1921 m. žiemą nusinuodijo morfijumi. Aleksandro Čerskio vardu pavadinta keletas gyvūnų rūšių, iškyšulys Rusų saloje netoli Vladivostoko.