Apie parodą

Prieš šimtą metų, 1925 m. balandžio 24 dieną, buvo įsteigta Vilniaus vadavimo sąjunga (VVS). Tradicinėje lietuviškoje istoriografijoje įsigalėjusį didingo tautos žygdarbio pasakojimą pastaruoju metu keičia nauja, žymiai gilesnė šio sąjūdžio istorijos analizė. Tai atskleidžia istorikų Dangiro Mačiulio ir Dariaus Staliūno monografija „Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.)“, 2015 m. išleista Lietuvos istorijos instituto leidyklos. Joje nagrinėjama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės idėja moderniaisiais laikais: jos atsiradimas, kitimas, transformacija, keičiantis politiniams iššūkiams, diegimas Lietuvos visuomenei. Svarbi šio proceso dalis buvo Vilniaus vadavimo sąjūdis. Kaip pastebėjo minimos monografijos autoriai, lietuviško pasaulio su jo centre esančiu Vilniumi vaizdinį puoselėjo jau tautinio atgimimo laikotarpio lyderiai. Lietuvių visuomenei tai padėjo įsisąmoninti Vilniaus vadavimo idėją, kurios epicentru tapo siekis atgauti Lenkijos užgrobtą Vilnių, tai suvokiant kaip atkaklią kovą už tautos būtį. Vilniaus vadavimo sąjūdis sutelkė Lietuvos visuomenę. Sukurta savita ir labai trokštama lietuviško pasaulio ateities vizija buvo patraukli ir visiems suprantama, todėl palaikoma visų gyventojų sluoksnių, nepaisant partinės, profesinės ir socialinės priklausomybės.
Visuomenei pristatomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi gausūs, daugiausiai neskelbti Vilniaus vadavimo sąjungos dokumentai, nuotraukos, leidiniai.

Parodos rengėja ir tekstų autorė – Rasa Sperskienė.
Redaktoriai – dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė.
Dokumentus skaitmenino Valentina Marmienė.
Medžiagą internete pateikė  Audronė Steponaitienė.