Vilniaus vaizdinių panaudojimas

11Tema

Rodyti temas

Temos

Autoritarinei valdžiai įsitvirtinus

VVS apygardos ir teritoriniai skyriai

VVS padalinys „Vilniaus geležinis fondas“ (VGF)

Jaunimo įtraukimas į Vilniaus vadavimo akciją

Vilniaus vaizdiniai Gedimino pilies ar kitais pavidalais, tapę ir tautiškumo simboliais, įsikūnijo viešojoje Lietuvos erdvėje. Vilniaus idėja užvaldė tiek ūkininkus, pasiryžusius artimiausiame miestelyje pastatyti simbolinį paminklą, tiek profesionalius kūrėjus. 1929 m. architektas Karolis Reisonas parengė Prisikėlimo bažnyčios Kaune projektą, kuriame būsimo pastato fasadas turėjo priminti Vilniaus katedrą, kampuose esantys bokštai – senovės lietuvių pilis, o viršuje turėjo iškilti didžiulė Kristaus statula, tiesianti ranką į Vilnių. Tokie simboliniai Vilniaus vaizdiniai, kaip Gedimino pilis, Aušros vartai, Vilniaus katedra su Vytauto palaikais, laikyti neabejotina lietuvių nuosavybe. Greta nebylių lietuviškų simbolių Vilniuje gyveno ir gyvuoju modernios Lietuvos valstybės simboliu laikytas Jonas Basanavičius. To meto amžininkams Basanavičiaus mirtis ir laidotuvės Vilniuje atrodė lyg pranašiškas ženklas, jog Vilnius buvo ir bus Lietuvos sostinė. Rasų kapinėse atsirado dar viena lietuviška atminties vieta. Kad dar labiau paskatintų Vilniaus vadavimo kampaniją, 1936 m. VVS sumanė statyti Vilniaus kryžius. Kryžių kaip religinį pasiaukojimo ir atsidavimo simbolį tikėtasi paversti tautinio vieningumo simboliu. Mat, jau gyvavo pasakojimas apie tai, jog Vilniaus krašte lenkai griauna lietuvių statomus tautinius kryžius.

Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim, ne!

[S. l.: s. n., s. a.]. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys).
LMAVB RS F165-188, lap. 15

Vilnius – Lietuvos širdis!

[S. l.: s. n., s. a.]. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys).
LMAVB RS F165-188, lap. 11

Už Aušros Vartus, Gedimino pilį, Vytauto grabą!

[S. l.: s. n., s. a.]. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys).
LMAVB RS F165-188, lap. 10

Lietuvi! Šiandien tavo rytmetinė malda ir vakarinė giesmė – Vilnius!

[Kaunas: s. n., 1939]. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys).
LMAVB RS F165-188, lap. 9

Amžiais už Vilnių kovosim – Vilnių atvaduosim!

[S. l.: s. n., s. a.]. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys).
LMAVB RS F165-188, lap. 12

O Vilniaus nepamiršk, lietuvi!

[S. l.: s. n., s. a.]. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys).
LMAVB RS F165-188, lap. 14

Mes be Vilniaus nenurimsim!

[Žemaičių Naumiestis]: Išleido Naumiesčio T[auragės] Vilniui vaduoti skyriaus pirmininkas S. Zalepūga, [1928]. Atvirukas.
LMAVB RS F178-472, lap. 12

Už Gedimino pilį!

Kaunas: „Vilniaus“ spaustuvė, 1928 03 19 – 1929. (Vilniui vaduoti sąjungos Naumiesčio T[auragės] leidinys).
LMAVB RS F178-474, lap. 1r

VVS Naumiesčio T[auragės] skyriaus narių pastatytas paminklas su Gedimino pilies bokštu, skirtas kovose su lenkais 1918–1922 m. žuvusiems kariams.

[1929 m.].
LMAVB RS F178-472, lap. 5

Gedimino pilies maketas prie Jonavos geležinkelio stoties.

1929 m. spalio 9 d.
LMAVB RS F183-787, lap. 2

Vilniaus liepsna.

Kaunas: M. Kuktos spaustuvė, 1930.
LMAVB RS F178-79, lap. 1r

Gedimino pilies maketas prie Pakruojo siaurojo geležinkelio stoties.

Jį pagamino stoties viršininkas Mečys Senkevičius. 1930 m.
LMAVB RS F183-787, lap. 4

Vilniaus vartai Kaišiadoryse.

1930 m.
LMAVB RS F183-797, lap. 1

Vytauto Didžiojo paveikslas prie VVS Raseinių skyriaus pasodinto Vilniaus ąžuoliuko, atvežto iš okupuotos Lietuvos.

1930 m.
LMAVB RS F 183-774, lap. 1

Dzūkas Varėnis [Uždavinys, Vincas]. Išniekinti kryžiai.

Kaunas: „Vilniaus“ spaustuvė, 1934. (Vilniui vaduoti sąjungos leidinys, nr. 57).
LMAVB RS F178-81/2, lap. 1

No item selected

VVS Aukštadvario skyriaus komitetas ir Revizijos komisija.

Iš kairės: V. Šibonis (sekretorius), St. Lipnickas (pirmininkas), A. Birbilaitė (iždininkė), M. Stankevičius (revizorius), A. Zajančkauskas (revizorius), J. Bingelis (knygininkas). 1935 m.
LMAVB RS F183-749, lap. 1

Vilniaus kryžiaus pašventinimo iškilmės prezidiumas.

VVS Čekiškės skyriaus pirmininkas Vl. Banys skaito kryžiaus pastatymo ir pašventinimo aktą. [1935 m.].
LMAVB RSS Fg.1-675