21Objektai(-ų)

Vilniaus vaizdinių panaudojimas

Vilniaus vaizdiniai Gedimino pilies ar kitais pavidalais, tapę ir tautiškumo simboliais, įsikūnijo viešojoje Lietuvos erdvėje. Vilniaus idėja užvaldė tiek ūkininkus, pasiryžusius artimiausiame miestelyje pastatyti simbolinį paminklą, tiek profesionalius kūrėjus. 1929 m. architektas Karolis Reisonas parengė Prisikėlimo bažnyčios Kaune projektą, kuriame būsimo pastato fasadas turėjo priminti Vilniaus katedrą, kampuose esantys bokštai – senovės lietuvių pilis, o viršuje turėjo iškilti didžiulė Kristaus statula, tiesianti ranką į Vilnių. Tokie simboliniai Vilniaus vaizdiniai, kaip Gedimino pilis, Aušros vartai, Vilniaus katedra su Vytauto palaikais, laikyti neabejotina lietuvių nuosavybe. Greta nebylių lietuviškų simbolių Vilniuje gyveno ir gyvuoju modernios Lietuvos valstybės simboliu laikytas Jonas Basanavičius. To meto amžininkams Basanavičiaus mirtis ir laidotuvės Vilniuje atrodė lyg pranašiškas ženklas, jog Vilnius buvo ir bus Lietuvos sostinė. Rasų kapinėse atsirado dar viena lietuviška atminties vieta. Kad dar labiau paskatintų Vilniaus vadavimo kampaniją, 1936 m. VVS sumanė statyti Vilniaus kryžius. Kryžių kaip religinį pasiaukojimo ir atsidavimo simbolį tikėtasi paversti tautinio vieningumo simboliu. Mat, jau gyvavo pasakojimas apie tai, jog Vilniaus krašte lenkai griauna lietuvių statomus tautinius kryžius.

No item selected
Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku