Užmezgus santykius su Lenkija

1938 m. kovo 11 d. Lietuvos pasienietis nušovė Lietuvos sieną perėjusį Lenkijos pasienio korpuso kareivį. Lenkijos valdžia nutarė įvykiu pasinaudoti ir priversti Lietuvą užmegzti su ja diplomatinius santykius. Prie sienos buvo sutelkta lenkų kariuomenė, Vilniuje išdaužyti lietuviškų organizacijų langai. Kovo 19 d. Lietuva, nuogąstaudama dėl galimo karinio konflikto, priėmė Lenkijos ultimatumą. Septyniolika metų mobilizuojama Lietuvos visuomenė buvo pasirengusi priešintis ginklu, tačiau valdžia paprašė rimties. Ji puolė aiškinti, jog Vilniaus neatsisakyta. VVS taip pat kreipėsi į narius ir visuomenę, ragindama nepasiduoti kurstymams prieš valdžią, tvirtino, kad Vilniaus lenkams niekas neatidavė. Balandžio 20 d. Kaune iškilmingame mokytojų dienų atidarymo posėdyje VVS atstovas pabrėžė, jog Vilnius yra lietuvių tautos sostinė ir reikia toliau siekti jį atgauti. Po jo kalbos mokytojai sugiedojo VVS himną „Ei, pasauli, mes be Vilniaus nenurimsim“. Žodžius šiam muzikos kūriniui buvo parašęs Antanas Vaičiūnas, 1941–1945 m. ėjęs Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos direktoriaus pareigas.
Lietuvos valdžiai užmezgus santykius su Lenkija, pasidarė keblu skelbti Lietuvos teises į Vilnių. 1938 m. spalio 9 d. minėjimas vyko santūriau. Viešas eisenas ir mitingus pakeitė uždari susirinkimai ir paskaitos. Lapkričio 25 d. vidaus reikalų ministro nutarimu VVS veikla buvo sustabdyta. Tai padaryti spaudė lenkų diplomatai. VVS, nutraukdama veiklą, pareiškė, kad tai tik laikinas Vilniaus klausimo sprendimo atidėjimas. Oficiali Vilniaus vadavimo kampanija nutrūko, tačiau į VVS vietą dirbti visuomenės mobilizavimo darbo stojo 1938 m. rudenį įsteigta Visuomeninio darbo vadyba. Vietoj VVS kūrėsi Tėvynės sąjunga. Jos sumanytojai ir pagrindiniai veikėjai buvo Juozas Ambrazevičius, Kazys Binkis, Kristupas Čibiras, Antanas Juška (pirmininkas), Juozas Keliuotis, F. Kemėšis, Antanas Miškinis, Paulius Slavėnas. Nauja draugija kėlė lietuvių telkimosi, nacionalinės savimonės ugdymo, tautos kultūros plėtojimo ir išsaugojimo tikslus. 1939 m. pabaigoje ji turėjo 81 skyrių, apie 1000 narių (dauguma – buvę minėtų organizacijų nariai). 1940 m. birželį SSRS okupavus Lietuvą, Tėvynės sąjunga uždaryta.