16Objektai(-ų)

Jaunimo įtraukimas į Vilniaus vadavimo akciją

Svarbiu Vilniaus vadavimo kampanijos adresatu laikyta jaunoji karta. 1926 m. Lietuvos Katalikų Bažnyčia aprobavo maldą į Aušros Vartų Švč. Mergelę. Netrukus Švietimo ministerija leido mokyklose kalbėti Vilniaus maldą. Nuo 1929 m. mokyklose įvestos savaitinės Vilniaus vadavimo ir tautinio susipratimo pamokos, skleistas Vilniaus vaizdinys vadovėliuose, rengtos paskaitos ir iškilmingi minėjimai Vilniaus klausimu, vaikiški žaidimai pritaikyti Vilniaus temai. Kai kuriose mokyklose vietoj įprasto kasdienio pasisveikinimo su mokytoju mokiniai tvirtindavo, jog „Pavergtas Vilnius“, o mokytojas atsakydavo: „Atvaduosim jį“. Mokytojams buvo patariama Vilniaus vadavimo idėją moksleiviams diegti visų pamokų metu: ne tik istorijos ir geografijos, bet ir muzikos, tikybos (minint Aušros Vartus bei kitas Vilniaus šventyklas), piešimo (siūlant piešti Vilniaus įkūrėją Gediminą; geležinį vilką, staugiantį ant Pilies kalno; Lizdeiką, aiškinantį kunigaikščio sapną; Vilniaus katedrą), darbų pamokų metu berniukai iš molio lipdė kalną, o iš medžio gamino Gedimino pilį su lietuviška vėliava. Sulaukę pavasario, mokiniai savo darbus perkeldavo į kokią nors svarbią erdvę lauke.

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku