Į tėviškę sugrįžus
„... į Lietuvą parėjęs savęs nuo bado gelbėti“ (J. Miliauskas-Miglovara)
1886 metais pasitraukęs iš tarnybos Rygos policijoje, Miliauskas grįžo į Lietuvą. Kurį laiką gyveno Akmenėje, pėsčias keliavo po Žemaitijos miestelius, vertėsi homeopatija.
Laiške užsimena, kad tarnybą Rygoje praradęs „ir... į Lietuvą parėjęs savęs nuo bado gelbėti.“
LMAVB RS F249-394, lap. 1-2
Akmenė (1886–1887)
Juozapas Miliauskas-Miglovara dienoraštyje rašo apie homeopatinio gydymo praktiką Akmenėje. Jis mokėsi šio „medicinos meno“.
„Iš Varšuvos gauta vaistinėlė ir knygelė“ (J. Miglovara). 1880.
LMAVB RS F267-3743, lap. 1r
LMAVB RS F267-3744
Autobiografiniame eilėraštyje „Aš“ rašoma apie grįžimą į Lietuvą, apsistojimą Akmenėje.
Iš didelio miesto į miestelį,
Į kiaurą pašiurusią trobelę,
Atsivežęs savo pačią ir vaikus,
Čia pradėjau naujus darbus ir laikus.
Šiauliai
1887 m. atvažiavo į Šiaulius. Iš pradžių dirbo policininku, vėliau – notaro raštininku, buhalteriu, vertėsi homeopatija. Aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje: palaikė ryšius su „Atgajos“ draugija, rašė spaudai – laikraščiams „Litwa“, „Tėvynės sargas“, „Šaltinis“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“.
1895 m. kaltintas „Atgajos“ draugijos byloje – pas M. Slančiauską, vieną iš draugijos narių, rado jo laiškų. Per kratą bute aptiko sąsiuvinių su eilėraščiais, taip pat draudžiamos lietuviškos spaudos. 1895 m. spalio 10–28 dienomis paskirtas kardomasis areštas Šiaulių kalėjime. Nuo bausmės atleistas caro 1896 m. gegužės 14 d. manifestu.
1909 m. parengė pirmąjį laikraštį žemaičių tarme „Žodis“, kurio išleistas tik vienas numeris.
Juozapo Miliausko-Miglovaros dienoraštyje, be kita ko, aprašomi pirmieji devyneri metai (1887–1895), grįžus į Šiaulius.
„Daugiausia dirbta pas notarus raštinėje. Darbas raštinėje man davė nelabai sunkų pragyvenimą“ (J. Miglovara).
LMAVB RS F267-3743, lap. 5–9
Po I pasaulinio karo gydė žmones homeopatija. J. Miliauskas gerai išmanė homeopatinį gydymo būdą.
LMAVB RS F37-11557, lap. 1–3
LMAVB RS F37-11551, lap. 1r