Poetinė Juozo Miliausko-Miglovaros kūryba

„Prabrėkšk aušrele, tekėk saulele“ (J. Miliauskas-Miglovara)

Aušrininko J. Miliausko-Miglovaros poeziją labiausiai veikė A. Strazdo, A. Baranausko, A. Vienažindžio kūryba.
Pirmuosius savo eilėraščius J. Miliauskas pradėjo rašyti dar 1865 m. lenkų kalba. Visa lenkiškoji jo poezija nėra spausdinta. Joje svarstomi abstraktūs, bendražmogiškieji klausimai. 
Pirmieji eilėraščiai lietuvių kalba paskelbti 1883 m. pradėjusioje eiti „Aušroje“. Pasirašinėjo Miglovaros slapyvardžiu, kuris pasirinktas iš jo eilėraštyje „Prabrėkšk, aušrele“ pavartotų žodžių „varyk miglelę“. 1883 m. J. Miliauskas-Miglovara išspausdino eilėraštį „Lietuva“, kuriame tautos likimas siejamas su gimtosios kalbos likimu.
Eilėraščius spausdino leidiniuose „Aušra“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“.
Išleido poezijos rinkinį „Rasztai: ivaires eilas“ (1884). Poezijos rinkinio „Rasztai: iivaires eilas: antras pluuksztas“ (1883–1886) ir „Rasztai: iivaires eilas: trečias pluuksztas“ (1886–1893) liko nepublikuoti. Jie yra pirmo „pluošto“ tęsinys.
Remdamasis lenkišku šaltiniu, J. Miliauskas-Miglovara išvertė ir sueiliavo H. K. Anderseno pasaką „Motina“ ir paskelbė ją savo „Raštuose“ 1884 metais.
Atgavus lietuvišką spaudą, iki Pirmojo pasaulinio karo J. Miliauskas-Miglovara išleido du rinkinėlius – „Dainos“ (1906) ir „Giedmenys“ (1914).
J. Miglovaros poezija reiškė meilės tėvynei, tautinės vienybės idėjas, aukštino gimtąją kalbą, apdainavo gamtą, kaimo žmonių buitį, skatino apšvietą. J. Miliauskas vienas iš pirmųjų lietuvių lyrikoje prabilo apie liaudies dainų prasmę, jų svarbą ir reikšmę.
Kai kurie eilėraščiai virto liaudies dainomis. Vieni tokių yra „Vasaros daina“, „Prabrėkšk, aušrele“. 
J. Miliauskas-Miglovara parašė ir dedikacinių eilių J. Zauerveinui, A. Vienažindžiui, S. Davainiui-Silvestraičiui, Žemaitei, broliui Aleksandrui. 
Poeto kūryboje labai svarbi tautiškumo bei katalikybės jungtis. 
Juozapas Miliauskas-Miglovara – tai šviesos, saulės, aušros poetas.

J. Miliausko eilėraštį „Prabrėkšk, aušrele“ pirmame savo apsakyme „Rudens vakaras“ panaudojo Žemaitė.

Pirmas „Raštų“ rinkinys, kuriame skelbiama „Aušros“ laikotarpio poezija. Jį sudaro originalūs eilėraščiai, vertimai, sekimai.