Knygnešys, „Aušros“ darbuotojas ir platintojas

„Slapta parvesztus urmu numerius per rubežių asz apsijiemiau pasiusti kiekvienam reikalaujantiem...“ (J. Miliauskas-Miglovara)

Žemaitijos ir Aukštaitijos „Aušros“ mėnraščio prenumeratoriai vienaip ar kitaip buvo susisiekę su Rygos lietuviais, pirmiausia su rašytoju Juozapu Miliausku-Miglovara, kuris tuomet ten dirbo policijos tarnautoju. 1881 metais Rygoje įsteigus giedotojų draugiją, ji, be kitų veiklų, rūpinosi ir draudžiamos literatūros platinimu.
J. Miliauskas tapo vienu svarbiausių „Aušros“ ir jos kalendorių platintoju. Su J. Šliūpu buvo susitarta, kad 1883 metais pradėjus eiti „Aušrai“, apie 150 jos egzempliorių bus atsiųsta į Rygą vokuose su prenumeratorių adresais. „Aušrą“ gaudavo per J. Antanavičių, M. Katkų bei kitus knygnešius. Gautą laikraštį toliau siųsdavo į Kijevą, Astrachanę, Tobolską ir kitur. Rygoje buvo 3–4 prenumeratoriai. Siųsdavo arba perduodavo ir į Lietuvą. Darbas policijoje buvo gera lietuvybės veiklos priedanga; taip J. Miliauskas išvengė represijų ir net įtarimų.
„Aušra“ sutelkė būrį rašytojų, daugiausia poetų, publicistų. Vienas produktyviausių buvo Juozapas Miliauskas-Miglovara, romantinės krypties poetas. Jis pats rašė „Aušrai“ patriotinius ir satyrinius eilėraščius, pasakėčias, korespondencijas, pasirašydamas Juozapo Miglovaros slapyvardžiu.
Išsikraustydamas iš Rygos, J. Miliauskas turėjo atsisakyti ir „Aušros“ platinimo.

J. Miliausko-Miglovaros platinta valdžios draudžiama literatūra