Tautinės minties žadintojas. Ryga
„Jieszkodms iszeities... nusiviikau ii Riiga...“ (J. Miliauskas-Miglovra)
LMAVB 811593
1872 m. Juozapas Miliauskas atvyko į Rygą, įsidarbino policijoje kvartalų prižiūrėtoju. Rygos policijoje Miliauskas tarnavo iki 1885 metų. Čia jis sukūrė šeimą, susilaukė vaikų bei ėmėsi veiklaus visuomeninio gyvenimo, pradėjo rašyti.
1880 m. priimtas į Lietuvių literatūros draugiją Tilžėje. 1881 metais Juozapo Miliausko sumanymu buvo įsteigta bene pirmoji lietuvių tautinė bendrija Latvijoje – giedotojų draugija „Aušra“. Draugijai priklausė apie 200 narių, kurie rinkdavosi kartą per mėnesį ir dainuodavo, giedodavo lietuviškai, dalijosi lietuviškomis knygomis ir jas skaitė, rengdavo paskaitas, šokių vakarus. Apie draugijos veiklą žinojo ir už Latvijos ribų gyvenantys lietuviai. Ši draugija Rygoje norėjo leisti savo laikraštį „Aušrinė“, tačiau negavo tuometinės caro valdžios leidimo spausdinti laikraštį lotyniškais rašmenimis. Vėliau sulenkėję nariai giedotojų draugiją „Aušra“ pavertė lenkiška.
Rygos laikotarpis buvo svarbus tautinėms Miliausko pažiūroms susidaryti. Jo veikla siejosi su kvietimu saugoti tautines vertybes, dorai dirbti, laikytis katalikiško gyvenimo nuostatų.
Mini, jog atvykęs į Rygą, pradeda dirbti policijoje, kur gauna „menką vietelę“.
LMAVB RS F267-694, lap. 1
Iš charakteristikos matyti J. Miliausko kilimas tarnyboje.
LMAVB RS F37-11543, lap. 1–3
Laiške minimos 1875 m. įvykusios vedybos su Modesta Ivaškevičiūte: „Apsivedžiau su lenke, nelabai niekinančia lietuvius ir mokančia gerai lietuviškai pagal šiauliškį kalbesį šnekėti“ (J. Miglovara).
LMAVB RS F267-694, lap. 1
LMAVB RSS P-11/1883
Rašo apie sumanymą „...vietos lietuviu suburti į kokią nors „nekaltą draugiją“. Tą draugiją pavadino „Rygos lietuvių giedorių draugyste „Aušra“.
LMAVB RS F267-694, lap. 1
Mini, jog dėl Rygos lietuvių dainų mėgėjų draugijos „Aušra“ poveikio „naujos draugystės susidėjo viena po kitos Rusijoj, Tilžėj ir pačioj Lietuvoj“.
LMAVB RS F267-694, lap. 2