Įvadas

Japonija – iš paviršiaus Europa, iš vidaus – Azija. (Matas Šalčius)

Japonija (jap. 日本, Nippon, Nihon) – salų valstybė Rytų Azijoje, turinti daugiau nei 124 mln. gyventojų. Japonija dažnai vadinama „Tekančios saulės šalimi“ (jap. Nippon Koku – „saulės kilmė“). Daugeliui mūsų Japonija siejasi su žodžiais „samurajus“, „kamikadzė“, „dziudo“, „charakiris“, „sakura“, „bonsas“, „ikebana“, „kabukis“, „origamis“, „geiša“, „kimono“. O ar dažnas esame girdėję apie „kaizen“, „vabi-sabi“, „ikigai“, „šindin-joku“, „kincugi“ „cundoku“, „karoši“? Dažniausiai su Japonija ir japonais siejama kokybė, pažanga, ilgaamžiškumas, santūrumas, tikslumas, pagarba sau ir kitam. Vis dėlto Japonija yra kur kas daugiau...

Suprasti „japoniškumą“, jų mentalitetą, gyvenimo būdą – nėra taip paprasta. Kartais net sakoma, kad norint suprasti Japoniją, reikia būti japonu. Tam išleista nemažai japonų gyvenseną, etiketą, kultūrą pristatančių vadovėlių-studijų. Tikriausiai nė viena šalis nėra tiek aprašyta, bandant suvokti jos kitoniškumą, savitumą, kuriuos sąlygojo tiek išskirtinės geografinės sąlygos – šalis iš visų pusių ribojama jūrų, tiek kadaise taikyta izoliacionistinė politika, kuri paskatino ir vietinės gamybos suklestėjimą, privertė atsigręžti į tenykštes žaliavas ir darbo jėgą.

Šios parodos tikslas – į vieną vietą surinkti, iškelti svarbesnius Bibliotekoje saugomus leidinius apie Japoniją. 

Čia pristatoma per 90 spaudinių – knygų, albumėlių, kalendorių, atvirukų, saugomų Retų spaudinių, Rankraščių bei Bendruosiuose fonduose. Parodą sudaro šios pagrindinės dalys: Japonijos istorija, Lietuvos–Japonijos ryšiai, Japonijos kultūra, japoniškumas: japonų menas gyventi, senoji japonų graviūra LMA Vrublevskių bibliotekoje, japonų išmintis patarlėse.

Paroda atkreips dėmesį tiek į kiek anksčiau išleistas, tiek į šiandien leidžiamas knygas. Primins apie ankstyviausius žinomus Lietuvos–Japonijos sąlyčio taškus, pirmuosius lietuvius japonistus ir su tuo susijusius leidinius. 

Šios parodos temą pasiūlė, įkvėpė Retų spaudinių fonde saugomi, XIX a. datuojami, senosios japonų graviūros albumėliai, kurie didesnio dėmesio nebuvo sulaukę – tik neseniai nustatyta šių albumėlių autorystė ir sukūrimo datos – vieno jų autorystė priklauso „ukijo-ė“ meno krypties atstovui – žymiajam Kacušikai Hokusajui (Katsushika Hokusai, 1760–1849). Vrublevskių bibliotekoje saugomi albumėliai nebuvo įtraukti ir į 2000 m. Lietuvos dailės muziejaus ir Japonijos ambasados surengtą parodą „100 senųjų japonų graviūrų“, kuriai eksponatus skolino įvairios Lietuvos atminties institucijos. Tikėtina, apie šių albumėlių egzistavimą Vrublevskių bibliotekoje nežinojo ir parodos rengėjai, nebuvo jie tyrinėti ir Bibliotekoje. Visa tai žadina smalsumą bei skatina apie tai sužinoti daugiau. 

Vizualią parodos dalį papildys vieni naujausių į Bibliotekos Rankraščių fondą patekusių dokumentų – istoriko, politiko dr. Arvydo Anušausko dovanoti šventiniai atvirukai (F456-1/1-10) nuo Japonijos gynybos ministrų bei Japonijos ambasadorių Lietuvoje, spausdinti Kioto „Fukui Asahido“ bei Tokijo „Munekata Cards“ spaustuvėse. Ant japoniško popieriaus spausdintų atvirukų – dažniausiai pasikartojantys Japonijos simboliai – Fudzijamos ugnikalnis, kabukio aktoriai, sakuros, gervės, origamis.

Parodoje grožinė literatūra nebus pabrėžiama, nes tai, savaime suprantama, šio darbo apimtis dar labiau išplėstų. Dėmesį atkreipsime į mainų partnerių knygas, spausdintas prestižinėse Japonijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Austrijos leidyklose. Tai solidžios mokslininkų parengtos studijos japonų, anglų, vokiečių kalbomis. Dalį šių leidinių padovanojo Japonijos (Japan Foundation) bei „Nippono“ fondai (The Nippon Foundation), dalis padovanota privačių asmenų, pavyzdžiai, leidiniai vokiečių kalba pateko su germanisto Leono Petravičiaus (1940–2014) kolekcija.

Paroda pasiūlys daugelį pavardžių, nuorodų bei temų, kas, tikimės, skaitytojus sudomins ir paskatins pačius patirti atradimo džiaugsmą. Paroda turėtų būti įdomi orientalistams, Japonijos istorijos bei kultūros tyrėjams, keliautojams bei visiems kitiems Tekančios Saulės šalies mylėtojams ir gerbėjams. 

Šio darbo autorė Japonijoje niekada nesilankė, japonų kalbos taip pat nemoka, tad ši paroda – tai mėgėjo žvilgsnis iš šalies, siekis sudominti, atkreipti dėmesį. 

Kviečiame į kelionę po įkvepiančius Edo ir Meidži laikotarpius, pažintis su tradiciniais japonų menais – medžio raižinių graviūromis, susitikimus su šiuolaikiniais Lietuvos ir užsienio rašytojais.

Parodos autorė Lina Anušauskienė
Redagavo dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Medžiagą skenavo Alfredas Kulingauskas 
Medžiagą Bibliotekos tinklalapiui parengė Audronė Steponaitienė