Japonijos istorija – istorija chronologiškai?

Šiame skyriuje nebus siekiama interpretuoti, vertinti ar perpasakoti Japonijos istorijos, čia bendrais bruožais pristatysime Japonijos istorijai skirtus leidinius, saugomus Vrublevskių bibliotekos fonduose. Nesiimsime vertinti ir čia pristatomų autorių, jų tyrimų, įžvalgų – visa tai paliekame skaitytojams. Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į leidinius. Nepaliesime ir Lietuvos–Japonijos santykių temos bei su tuo susijusių leidinių, mat apie tai bus kalbama kitame skyriuje. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Japonijos istorijai bendrąja prasme, tad chronologinio nuoseklumo šiame skyriuje nebus laikomasi (nusižengsime svarbiai japonų taisyklei!). Pirmiausia atkreipsime dėmesį į tai, kas išleista gimtąja kalba, vėliau – į leidinius anglų kalba. 

Visų pirma, vertėtų išskirti įspūdingą bei sudėtingą darbą lietuvių kalba, kurį atliko dr. Dalia Švambarytė – japonologė, orientalistė, Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto docentė, vertėja, išleidusi „Japonijos istoriją“ (2016) – pirmą specializuotą leidinį lietuvių kalba, pasakojantį apie japonų visuomenės raidą nuo seniausių laikų, šalies valstybingumo laikotarpius, kultūrinę raišką, regioninius savitumus ir t. t. Jau įvadiniame knygos tekste D. Švambarytė atkreipė dėmesį, kad Japonijos mokyklose vaikai per istorijos pamokas mokomi mąstyti chronologiškai – praeities įvykiai dėstomi kaip nenutrūkstama seka. Ieškoma kuo patrauklesnių būdų istorijai pristatyti – spausdinami komiksai, kuriama animacija, filmai, statomi spektakliai. Knyga stebina detaliu turiniu, paaiškinimų bei žodynėlių gausa. Leidinys vertingas ir dėl teikiamų priedų sąrašo, mat knygos gale sudėtos ne tik įvairios rodyklės, literatūros sąrašas, bet ir televizijos laidų bei kitų vaizdo įrašų nuorodos. Knygai patrauklumo suteikia iliustracijos, spalvoti žemėlapiai, paaiškinimai. Visa tai paprastai, patraukliai telpa vienoje knygoje. Ši knyga, nors ir išleista vos 100 egzempliorių tiražu, tačiau neabejotinai svarbi lietuviškai kalbančiai, bet Japonijos istoriją norinčiai geriau pažinti auditorijai.

Vis dėlto didžiąją dalį vertingiausių Japonijos istorijai skirtų leidinių sudaro Japonijos (Japan Foundation) bei „Nippono“ fondų (The Nippon Foundation) dovanoti leidiniai, kurių pagrindu dar 2012 m. Vrublevskių bibliotekoje surengta paroda „Leidiniai iš Japonijos“, kurioje eksponuota per 190 knygų bei periodinių leidinių, Biblioteką pasiekusių 2002–2011 metais. Tai solidžios Kolumbijos, Jeilio, Kalifornijos, Vašingtono, Stanfordo, Kornelio bei Kembridžo universitetų leidyklų išleistos studijos, parengtos didžiulę patirtį sukaupusių mokslininkų. Pavyzdžiui, atkreiptinas dėmesys į Jeilio universiteto profesoriaus emerito, daktaro laipsnį įgijusio Azijos studijų srityje Harvardo universitete bei vėliau Japonijos istoriją dėsčiusio Kalifornijos, Santa Barbaros bei Jeilio universitetuose – Konrado Totmano (Conrad Totman) parengtą knygą „Japonijos istorija“ („A History of Japan“, 2000), kurioje tilpo visi kertiniai Japonijos istorijos laikotarpiai. Knyga papildyta vertingomis lentelėmis, žemėlapiais, literatūros sąrašais, kitais naudingais priedais.

Atskiro dėmesio verta Japonijos fondo padovanota šešių tomų Kembridžo universiteto mokslininkų parengta knygų serija „Kembridžo Japonijos istorija“ („The Cambridge History of Japan“, 1996–2003). Prie knygos rengimo prisidėjo Džonas Vitnis Holas (John Whitney Hall, 1916–1997) – Tokijuje gimęs amerikiečių istorikas, laikomas vienu geriausių Japonijos istorikų, tyrinėjusių šios šalies kalbą, kultūrą, ankstyvųjų amžių istoriją. Kiek ankščiau jis išleido knygą „Japonija: nuo priešistorinių iki moderniųjų laikų“ („Japan: from Prehistory to Modern Times“, 1970). Svarų indėlį, rengiant minėtą daugiatomį leidinį, įnešė Marijas Bertusas Jansenas (Marius Berthus Jansen, 1922–2000) – amerikiečių istorikas, Prinstono universiteto Japonijos istorijos profesorius emeritas. Taip pat Madoka Kanai (1927–2001) – Tokijo universiteto istorikė, kurios specializacija – modernioji Japonijos istorija bei ryšiai su kitomis šalimis, bei Denisas Tvičetas (Denis Twitchett, 1925–2006) – britų sinologas, istorikas. Kaip teigiama knygos pradžioje, daugelį metų Vakarų istorikams Japonijos istorija nebuvo prioritetas, tad šis daugiatomis leidinys neabejotinai svarbus ir reikalingas angliškai kalbančiai auditorijai. Solidi knygos rengimo mokslininkų grupė išleido iki šiol neabejotai svarbią studiją, apimančią šiuos pagrindinius laikotarpius: senovės Japonija, Hejano laikotarpis, Viduramžių Japonija, Ankstyvųjų naujųjų laikų Japonija, XIX a. Japonija, XX a. Japonija. Knygoje daug vertingų nuorodų, sąvokų aiškinimo, įdomus istorinių faktų interpretavimas.

Dalis kiek ankščiau išleistų, tačiau dar ir šiandien svarbių leidinių į Bibliotekos fondus pateko su Bilo Lemėjaus (Bill Lemay) asmenine biblioteka (plačiau apie jį skaitykite 2 skyriuje). Pavyzdžiui, britų japonologo Ričardo Storio (Richard Storry, 1913–1982) knyga „Moderniosios Japonijos istorija“ („A History of Modern Japan“, 1969), kurios pirmasis leidimas išėjo 1960 metais ir kuri, papildyta bei pataisyta, buvo perleista dar keletą kartų (1960, 1961, 1963, 1965, 1968, 1969). R. Storis iš dalies paneigia teiginį, kad dėmesys Japonijai nėra pakankamas, mat šios knygos gale autorius pabrėžia, kad vien anglų kalba knygų apie Japoniją yra galybė, bei įvardija keletą vertų dėmesio pavyzdžių: Aiso Jamagatos (Isoh Yamagata) „Japonijos istorija“ („A History of Japan“, 1949); Džordžo Sensomo (George Sansom) trijų tomų leidinys „Japonijos istorija“ („A History of Japan“, 1958, 1961, 1964) bei daugelis kitų. E. Storio knyga vertinga ir dėl istoriografijos aptarimo: mat autorius neapsiribojo lakonišku literatūros sąrašu knygos gale – į keletą puslapių sutalpino gana glaustą ir temiškai suskaidytą skyrių apie svarbiausius japonistus bei reikšmingiausius jų darbus, kuriais remiantis, pastaroji knyga ir buvo parengta.

B. Lemėjaus asmeninės bibliotekos antspaudu paženklinta ir Miltono Volterio Mejerio (Milton Walter Meyer) knyga „Glausta Japonijos istorija“ („Japan: a Concise History“, 1976). M. W. Mejeris – Kalifornijos universiteto profesorius bei Jeilio universiteto absolventas, vienoje glaustoje knygoje sutalpino Japonijos istoriją, ją papildė žemėlapiais, chronologinėmis juostomis, lentelėmis bei aiškinamuoju žodynėliu – tekstui suteikusiems neabejotino svorio.
Kiek naujesni leidiniai žymėti „Nippono“ fondo lipdėmis. Pavyzdžiui, Donaldo Kyno (Donald Keene, 1922–2019) – Kolumbijos universiteto profesoriaus, japonų literatūros eksperto, vertėjo, redaktoriaus, daugiau kaip trisdešimties knygų autoriaus – knyga „Japonijos imperatorius: Meidži ir jo pasaulis, 1852–1912“ („Emperor of Japan: Meiji and His World, 1852–1912“), kurioje atskleidžiama nepaprasta istorija, kaip Japonija iš atskirtos salos tapo viena galingiausių ir stipriausių tautų pasaulyje.

Taip pat Stanfordo universiteto profesoriaus, japonologo, vertėjo Piterio Dūso (Peter Duus, 1933–2022) knyga „Modernioji Japonija“ („Modern Japan, 1998), kurioje didesnis dėmesys socialiniam ir politiniam aspektams. Politikos atžvilgiu Japonijos praeitį knygoje „Auganti Japonija: Japonijos galybės ir siekio atgimimas“ („Japan Rising: the Resurgence of Japanese Power and Purpose“, 2007) nagrinėja Vašingtono universiteto Azijos studijų profesorius Kenetas B. Pailas (Kenneth B. Pyle). Jis svarsto Japonijos iškilimo priežastis, pastarųjų 150 metų užsienio politikos klausimus. Įžvalgomis apie Japonijos saugumo politiką bei nuorodomis į istorinius įvykius ir asmenybes, sąlygojusius šios politikos kryptį, remdamasis interviu su politikos formuotojais, archyviniais šaltiniais, knygoje „Apsaugoti Japoniją: didžioji Tokijo strategija ir Rytų Azijos ateitis“ („Securing Japan: Tokyo̕s Grand Strategy and the Future of East Asia“, 2007) dalijasi Ričardas Dž. Samuelsas (Richard J. Samuels) – politikos mokslų profesorius, rašytojas, japonologas, buvęs Masačusetso technologijos instituto Tarptautinių studijų centro direktorius.

Tai tik dalis leidinių – jų kur kas daugiau. Tikimės, kad skaitytojams tai bus nuoroda, kuri paskatins juos pačius patyrinėti Bibliotekos leidinių katalogą.