Bendro pobūdžio dokumentai: meno ir mokslo sintezė

Genys margas, o žmogaus gyvenimas dar margesnis.
(Lietuvių patarlė)

Pastaroji patarlė yra tarsi nuoroda į margą paukščių pasaulį, kuris, deja, daugelį metų buvo suvokiamas itin siaurai: paukščiai trankosi į langus, įšąla eketėse, įsipainioja į tinklus. Esame ne kartą girdėję įvairių pasakymų: balta varna; vištos protas; nekišk snapo, kur nereikia. O kaip yra iš tikrųjų? 

Šis skyrius – apžvalginio pobūdžio. Čia nebus vertinami autoriai ar jų kūryba, tyrimai. Skaitytojai susipažins su bendro pobūdžio leidiniais apie paukščius, suteikiančiais pagrindines žinias. Tai ir žodynai, žinynai, vadovai, ornitologiniai veikalai, vadovėliai, parodų katalogai, albumai. Dalis šių leidinių vertingi dėl suteikiamų mokslinių žinių, kita dalis – dėl meniškumo. Dalis pristatomų leidinių yra vietinio ar regioninio lygmens: apie paukščius, gyvenančius Lietuvoje; kiti – platesnio pobūdžio: apie paukščius, gyvenančius ir kituose žemynuose. 

Čia nebus laikomasi griežto chronologinio nuoseklumo – veikiau leidiniai bus pristatomi pagal jų turinį, reikšmingumą, svarbą. Prisiminsime ir keletą svarbesnių asmenybių, kurių vienos iki šiol minimos perleidžiant jų kūrybą, statant filmus, leidžiant suvenyrų kolekcijas. Kitų pavardės, deja, dažnam nieko nesako.

Visų pirma, vertėtų prisiminti keletą žodynų, pavyzdžiui, 2009 metais ornitologas, ekologas Mečislovas Žalakevičius ir filologė, redaktorė bei vertėja Irena Žalakevičienė sudarė šešiakalbį „Paukščių pavadinimų žodyną“, skirtą mokslininkams, aplinkosaugininkams, aukštųjų mokyklų studentams, vertėjams, kino kritikams, keliautojams bei visiems besidomintiems paukščiais. Kaip nurodoma knygoje, žodyne pateikiama per 12 tūkst. paukščių klasės pavadinimų, o per 11 tūkst. sukurtų naujų lietuviškų pavadinimų žodyne pateikta pirmą kartą. Antrasis pataisytas bei papildytas leidimas išėjo 2012 metais. Be to, tų pačių autorių 2010 metais išleistas „Pasaulio paukščių lietuviškų pavadinimų sinonimų žodynas“. Pastarojo leidinio tikslas – pateikti skelbtus paukščių lietuviškų pavadinimų sinonimus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintus bei siūlomus vartoti pavadinimus. 

Atskiro dėmesio verta savo neįprastu dydžiu (99 x 68 cm) išsiskirianti amerikiečių dailininko, ornitologo Džono Džeimso Odiubono (John James Audubon, 1785–1851) knyga „Amerikos paukščiai“ („The Birds of America“). Knyga buvo leidžiama serijomis 1827–1838 metais. Vaizduojami paukščiai yra natūralaus dydžio, įamžinti savo buveinėse įprastoje aplinkoje, o ne dirbtinai, statiškai. Tai svarbus šaltinis ornitologijai, mat čia daug pirmųjų Šiaurės Amerikos paukščių aprašymų bei piešinių. 

Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas vėlesnis šios knygos egzempliorius, vienas iš 500 numeruotų antrosios jos laidos kopijų, išleistų 1972 metais Leipcige. Ši knyga įrišta japoniškuoju stiliumi: jos lapai ir mediniai viršeliai perrišti dygsniais tampria juostele. Knygą sudaro 50 puslapių bei 20 spalvotų iliustracijų. Knyga bibliotekos fondus pasiekė tais pačiais 1972 metais, kai buvo išleista. Odiubono knyga bibliotekos fonduose saugoma jau daugiau kaip 50 metų ir išlieka viena populiariausių bei dažniausiai rodomų knygų Bibliotekos svečiams.

Bibliotekoje saugoma 1994 metų nuotrauka, kurioje įamžinti tuometinis bibliotekos direktorius Juozas Marcinkevičius (1931–2024) ir direktoriaus pavaduotojas Povilas Saudargas (1938–2025), registruojant didžiausios knygos Lietuvoje rekordą. Kaip tuo metu sakė Lietuvos rekordus nustatančios agentūros prie Lietuvos kultūros tarybos fondo „Factum“ įkūrėjas, rekordų knygų sudarytojas Vytautas Navaitis, Odiubono knyga nurungė kiek anksčiau į antrąją „Lietuvos rekordų knygą“ įrašytą didžiausią Lietuvoje saugomą knygą – Vilniaus universiteto bibliotekoje esančią vieną iš numeruotų „Didžiojo kurfiursto atlaso“ kopijų, sumažintų iki 50 × 79 cm dydžio. Ši kopija taip pat išleista Leipcige, tik metais anksčiau – 1971-aisiais.

Nevalia pamiršti dar vienos asmenybės – Lietuvos zoologo, ornitologo, dailininko bei daugybės mokslinių straipsnių apie paukščius, kirmėles, vabzdžius autoriaus Konstantino Tyzenhauzo (1786–1853) bei jo ornitologinių veikalų, saugomų Vrublevskių bibliotekos fonduose. Pirma, tai trijų tomų 1842–1846 metais lenkų kalba leista knyga „Visuotinė ornitologija, arba visų pasaulio dalių paukščių aprašymas“ („Ornitologia powszechna, czyli opisanie ptaków wszystkich części świata“). Tai pasaulinės reikšmės ornitologijos enciklopedija, autoriaus lėšomis išleista Vilniuje, Teofilio Gliuksbergo spaustuvėje. Šioje knygoje K. Tyzenhauzas išskyrė 16 paukščių būrių ir 231 gentį. Atskirų sparnuočių rūšių ypatybes autorius aprašė iš natūros. Leidinyje nurodyti paukščių vardų sinonimai, pateikiama atitikmenų kitomis kalbomis. Kiekvieno tomo pradžioje įdėta po vieną tame tome aprašyto paukščio graviūrą. Pirmojo tomo graviūroje vaizduojama pelėda (lot. Strix microphthalmos). Graviūra išleista Varšuvoje. Jos autorė – K. Tyzenhauzo duktė mecenatė, tapytoja Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzeckienė (Maria Tyzenhauz-Przezdziecka, 1823–1890). Antrajame tome įdėta urvinio paukščio (lot. Steatornis Caripensis), trečiajame – zelandinio kivio (lot. Anterux australis) graviūros. Antrojo ir trečiojo tomų graviūros išleistos Vienoje.

Retų spaudinių skyriaus fonde taip pat saugomas K. Tyzenhauzo veikalas „Ornitologijos, arba Mokslo apie paukščius, pagrindai“ („Zasady ornitologii, albo Nauki o ptakach, obejmujące rys postępu jej literatury, taxonimią, glossologią i terminologią“), autoriaus lėšomis išleista Juozapo Zavadskio spaustuvėje Vilniuje 1841 metais. Knygoje aptarta ornitologijos mokslo literatūra, paukščių klasifikavimo sistemos, ornitologinių terminų sudarymo principai, paukščių spalvų apibūdinimų bei kūno dalių pavadinimų žodynėliai lenkų ir lotynų kalbomis. Veikalo pabaigoje įdėti 5 litografijų lapai, išleisti Antano Kliukausko (Antoni Klukowski) litografijos spaustuvėje, iliustruojantys leidinio medžiagą.

Kaip yra rašęs V. Logminas, visą gyvenimą K. Tyzenhauzas skyrė mokslui, o svarbiausia jo tyrimų sritis – ornitologija. Jis surinko gausią vietinių ir kaimyninių kraštų paukščių kolekciją – apie 3 tūkst. paukščių bei dar didesnį jų kiaušinių rinkinį. K. Tyzenhauzo darbai svarbūs ir šiandien, nes tai gana vertingi duomenys apie daugelio rūšių paukščių paplitimą, veisimąsi bei migraciją Lietuvoje. Mokslininko palikimas – darbai, kuriuose apibūdinti krašto plėšrieji paukščiai, apibendrinti laplandinės pelėdos stebėjimai, sudarytas Lietuvos ir Baltarusijos paukščių ir žinduolių katalogas („Lietuvos fauna“, d. 1, 1990, p. 8–9).

Kiek vėliau, XIX a. antroje pusėje, Lietuvos paukščius tyrinėjo ir lenkų zoologas, ornitologas Vladislovas Tačanovskis (Władysław Taczanowski, 1819–1890), kuris jau po K. Tyzenhauzo mirties, 1862 metais, parašė jo studijos „Lenkijos paukščių oologija“ („Oologia ptaków polskich“) tekstinę dalį. (Oologija – paukščių kiaušinių mokslas; ornitologijos šaka, tirianti paukščių kiaušinių formą, dydį, spalvą, struktūrą, dėjimo ypatybes ir kitus duomenis.). Šią studiją sudaro du leidiniai: laikraščio „Gazeta Polska“ spaustuvėje Varšuvoje išspausdinta V. Tačanovskio parengta paukščių aprašų knyga ir Maksimilijono Fajanso (Maksymilian Fajans) litografijos spaustuvėje Varšuvoje išleistas jų kiaušinių atlasas. Veikalo leidybą po K. Tyzenhauzo mirties parėmė jo sūnus Reinoldas Tyzenhauzas (Rejnold Tyzenhauz, 1830–1880). V. Tačanovskis, remdamasis K. Tyzenhauzo bei jo pagalbininko, preparatoriaus bei ornitologinės kolekcijos prižiūrėtojo Mykolo Skinderio (Michał Skinder) ir kitų autorių medžiaga ir piešiniais, sudarė istorinėse Abiejų Tautų Respublikos žemėse ir kitose teritorijose pastebėtų paukščių rūšių aprašus, apibūdino buveines, žiemojimo vietas, pateikė duomenų apie migraciją, lizdų sukimo ypatybes, perėjimo laiką, trukmę ir pan. Knygoje nurodyti rūšių pavadinimų sinonimai lotynų kalba, atitikmenys kitomis kalbomis. Paukščių kiaušinių atlasą sudaro 170 lapų spalvotų vario raižinių.

Vrublevskių bibliotekoje saugomi ir kiti V. Tačanovskio darbai – dviejų tomų studija „Krašto paukščiai“ („Ptaki krajowe“). Abu tomai išleisti 1882 metais Krokuvoje. Tai išsamiausias to meto istorinėse Abiejų Tautų Respublikos ir gretimose žemėse aptinkamų paukščių žinynas. Pirmajame tome įdėta paukščių sistematikos lentelė, pateikta morfologinė informacija (dydis, galvos, snapo, uodegos forma ir pan.), aprašyta elgsena, paplitimas, migravimo, perėjimo ir kt. ypatybės. Abu tomai turi lotyniškus aprašomų paukščių šeimų (rodziny) sąrašus. Pateikta duomenų ir apie Pietų Lietuvos paukščius, pastebėtus Žuvinto, Dusios, Amalvo ežerų apylinkėse. Antrojo tomo pabaigoje papildomai įdėtos paukščių rūšių pavadinimų rodyklės lenkų ir lotynų kalbomis.

Savo menine verte išsiskiria japonų autorių albumėliai, kiek anksčiau pristatyti virtualioje parodoje „Japonistika Vrublevskių bibliotekoje“. Albumėliai sukurti Japonijoje bei priskiriami medžio raižymo technikai (kai raižinio klišė daroma iš medžio). Vieno šių albumėlių – „Gėlių ir paukščių piešinių“ (花鳥畫譜, Kacho gafu) – autorystė priklauso dailininkui Tačibanai Ungai (1828–1885). Tai Meidži laikotarpiui (1868–1912) priskiriamas albumėlis, datuojamas 1884 metais. Albumėlio leidėjas – spaustuvininkas Okura Magobėjus (大倉孫兵衛, 1842–1921), kuris daugiausia ir spausdino medžio raižinius. Albumėlyje – 40 iliustruotų puslapių, kiekvienas lapas skirtas vis kitai gėlių ir paukščių rūšiai. Čia yra sakalų, erelių, gandrų, kikilių, kregždžių, pelėdų... 

Dar vienas autorius – Kono Bairėjus (幸野楳嶺, Kono Bairei, 1844–1895) – japonų tapytojas, knygų iliustratorius ir dailės mokytojas. Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomi du tomai iš trijų tomų ciklo „Šimto paukščių albumas“ (楳嶺百鳥畫譜,  Bairei hyakucho gafu zokuhen). Abu tomus išleido minėtasis O. Magobėjus. 
天–„Ten“ (Dangus) – tai pirmasis albumėlis, datuojamas 1881 metais. Jame pavaizduotos 36 paukščių rūšys. 
地 – „Chi“ (Žemė) – antrasis albumėlis, datuojamas 1884 metais. Pavaizduotos 32 paukščių rūšys. 
人 – „Hito“ (Žmonės) – trečiasis albumėlis, datuojamas 1884 metais. Pavaizduotos 32 paukščių rūšys. Šio albumėlio Bibliotekos fonduose nėra. Įdomu, kad jo reprodukciją aptinkame kitame Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomame vokiškame leidinyje – zoologo, Berlyno zoologijos sodo direktoriaus prof. dr. Heinricho Datės (Heinrich Dathe, 1910–1991) knygoje „Svirbelis ir orchidėja: Japonijos meistrų medžio raižiniai“ („Seidenschwanz und Orchidee: japanische Meisterholzschnitte“, 1958). H. Datė pateikia vertingą K. Bairėjaus pavaizduotų paukščių sąrašą lotynų ir vokiečių kalbomis, plačiau pakomentuoja šių paukščių išvaizdą, paplitimą Japonijoje. 

Dar vienas albumas – „A Chorus of Birds“, išleistas 1981 m. Niujorko Metropoliteno meno muziejaus Tolimųjų Rytų meno kuratorės Džiulijos Myč-Pekarik (Julia Meech-Pekarik) ir Masačusetso universiteto japonų kalbos bei literatūros profesoriaus Džeimso T. Kenio (Jameso T. Kenney). Tai kolekcinis leidinys, parengtas remiantis muziejaus fonduose saugomais japonų menininko Kitagavos Utamaro (喜多川歌麿, 1753–1806),  Edo laikotarpio (1603–1868) kūrėjo, raižiniais.

Autorius labiau žinomas dėl moterų vaizdavimo, tačiau šis albumas atskleidžia kitokią jo kūrybos pusę – subtilias, elegantiškas paukščių ir gėlių kompozicijas. Utamaro darbuose dera vaizdas ir poezija, paukščiai vaizduojami itin tikroviškai, perteikiamas sezoniškumas, o kompozicijos išlieka lengvos ir neperkrautos – jose paliekama daug tuščios erdvės.

Paminėsime ir škotų kilmės Aberdyno universiteto zoologijos profesorių biologą, gamtininką Serą Džoną Arturą Tomsoną (Sir John Arthur Thomson, 1861–1933), parašiusį ne vieną biologijos mokslo studiją, kurių vieną skyrė būtent paukščiams. Tai 1923 metais išleista knyga „The Biology of Birds“ – vienas svarbiausių šio mokslininko parašytų darbų. Knyga parašyta moksliniu stiliumi, bet taip pat pritaikyta ir pačiam įvairiausiam skaitytojui – ji skirta ne tik specialistams, bet ir visiems paukščių gerbėjams. Šiame darbe aprašyta paukščių anatomija, fiziologija, elgsena, kilmė. Leidinyje įdėta per 60 piešinių bei nuotraukų, papildančių tekstą. Knygos gale skaitytojas ras išsamų literatūros sąrašą bei rodyklę.

Panašiu metu, tik kuklesnį leidinuką įvairiems skaitytojams išleido „Kultūros“ bendrovė Šiauliuose. Tai profesoriaus, veterinarijos gydytojo, vieno iš Lietuvos veterinarijos akademijos ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų Konrado Juozo Aleksos (1881–1956) knygelė „Paukščiai: jų kiaušiniai, lizdai, vaikai, kelionės“, (d. 2, [1926]). Šioje nedidelės apimties iliustruotoje knygelėje, kurią sudaro vos 48 puslapiai, autorius svarsto, kiek paukščių elgesį lemia instinktas, o kiek – protas, ir pateikia savo teiginius iliustruojančių pavyzdžių, palyginimų.

Vienas įdomesnių spaudinių, išėjusių 1938 metais, yra Giesmininkų ir Dekoratyvinių paukščių augintojų draugijos „Kanarija“ 9-osios Paukščių parodos Kaune katalogas. Tiesa, tarpukario Lietuvoje įvairios žemės ūkio, pramonės bei amatų parodos buvo itin mėgstamos. Kita vertus, apie specializuotas, tik paukščiams skirtas parodas, žinome mažiau. Kaip rašoma Kauno regioninio valstybės archyvo svetainėje, minėtoji Draugija buvo įkurta 1929 metais. 1936 m. išleistuose Draugijos įstatuose nurodoma, kad jos tikslas yra: „Veisti ir auginti kanarėles, karvelius, kitus kambarinius bei dekoratyvinius paukščius <…> ir ugdyti visuomenėje paukščių pažinimą bei jų pamėgimą.“ Draugija veikė Kaune ir Kauno apskrityje. Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomą katalogą sudaro šeši skyriai: kanarėlės; karveliai; Lietuvos girių ir laukų paukščiai; svetimų šalių paukščiai; įvairenybės; akvariumas ir terariumas. Kataloge pateikiamas vadinamųjų parodos „eksponatų“ – paukščių augintojų sąrašai, lesalo pardavėjų, narvelių gamintojų reklaminiai skelbimai.

Didžiulis indėlis į ornitologiją, Lietuvos paukščių studijas – gamtininko Tado Ivanausko. Ne viena karta mokėsi iš jo knygų. Iki šių dienų jos yra kiekvieno ornitologo bibliotekėlės parankinės knygos. Svarbiausi jo darbai bus pristatyti 3 skyriuje „Tadas Ivanauskas ir paukščiai“.

Vėliau svarų indėlį į Lietuvos ornitologijos mokslą įnešė Vytautas Logminas (1932–2018). Jo tyrimų sritys – paukščių (vištinių, vandens ir pelkių) ekologija, migracija, saugomų teritorijų paukščių faunos tyrimai. Jis parašė daugiau kaip 10 knygų, iš kurių dalis skirta paukščiams: „Kurapka“ (1970), „Antys“ (1972), „Lietuvos paukščiai“ (1979), „Lietuvos fauna. Paukščiai“ (d. 1, 1990; d. 2, 1991).

Pirmosios dvi knygos skirtos atskiroms paukščių rūšims – kurapkoms bei antims. Nedidelės apimties iliustruotose leidiniuose telpa pagrindinės žinios apie šių paukščių išvaizdą, paplitimą, poravimosi ypatybes. Pateikiami literatūros sąrašai, kuriuose nurodomi leidiniai lietuvių, lenkų, rusų bei vokiečių kalbomis.

Vėlesni leidiniai stambesni – jie skirti Lietuvos paukščių tyrimams platesniąja prasme. Vienas jų – „Lietuvos paukščiai“ (1979) – gausiai iliustruotas vadovas paukščiams pažinti. Knygoje glaustai apibūdinama paukščių išvaizda, gyvenimo būdas. Šioje knygoje buvo pirmą kartą pateikti paukščių piešiniai ir susistemintas jų išvaizdos aprašas. Leidinio gale yra lotyniškų paukščių vardų rodyklė. Kaip nurodoma knygos pradžioje, ji naudinga studentams, moksleiviams, gamtos mylėtojams. 

Kitas leidinys – dvitomis V. Logmino sudarytas žinynas „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Knygą rengė 12 autorių kolektyvas. Logminas pateikė apibendrintą ornitologinių tyrimų Lietuvoje apžvalgą, itin vertingą bibliografijos apžvalgą. Pirmame knygos tome aprašyti narinių, kraginių, irklakojinių, gandrinių ir kitų paukščių būriai bei aprašytos 173 paukščių rūšys. Antrame tome aprašyti labai paplitę smulkiųjų paukščių – lėlinių, čiurlinių, žalvarninių, geninių ir žvirblinių – būriai, iš viso 125 rūšys. 

Kiek vėliau, 2023 metais, miškininkas, ekologas, ornitologas Petras Kurlavičius išleido pažintinį leidinį „Vadovas Lietuvos paukščiams pažinti“. Autoriaus idėja – parengti naujos kartos vadovą, kurį būtų galima naudoti tiek gamtoje, tiek studentų auditorijoje. Mat T. Ivanausko bei V. Logmino parengti leidiniai, kad ir reikšmingi, bet nėra visapusiški; be to paukščių mokslas, bėgant metams, gerokai pažengė. Šiame vadove, skirtingai nei tarptautiniuose leidiniuose, aprašomos būtent mūsų šalyje gyvenančios rūšys. Šio leidinio išskirtinumas – jam iliustruoti panaudotos ne nuotraukos, o gamtos fotografo ir iliustruotojo Sauliaus Karaliaus piešiniai. Leidinys papildytas vertingu literatūros sąrašu, lentelėmis, rodyklėmis. 

2012 metais Lietuvos ornitologas, žurnalų „Ventės ragas“ ir „Paukščiai“ vyriausiasis redaktorius, keliolikos mokslinių straipsnių autorius Vytautas Jusys su S. Karaliumi bei ekologu, mokslinių straipsnių autoriumi, žurnalo „Paukščiai“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju Liutauru Raudonikiu išleido knygą „Lietuvos paukščių pažinimo vadovas“. Naujojo vadovo tikslas – paskatinti žmones domėtis paukščiais ir jų gyvenimu. Leidinys skirtas ne profesionalams, o pradedantiesiems stebėtojams. Knygoje aprašoma 380 paukščių rūšių.

2013 metais, šio skyriaus pradžioje jau minėtas ornitologinių žodynų autorius M. Žalakevičius išleido knygą „Ornitologijos raida: nuo pirmųjų sieninių olų piešinių iki klimato kaitos ornitologijos“. Šioje knygoje pateikiamas platus panoraminis vaizdas, kuriame telpa ornitologijos raida nuo Antikos laikų ir pirmųjų paukščių tyrimų iki šiuolaikinės ornitologijos. Knygoje aptariama ornitologija pasauliniame kontekste ir jos raida Lietuvoje. Aiškinama „ornitologijos“ sąvokos kilmė, teikiama žinių apie paukščių tyrimams nusipelniusios asmenybės.

2017 metais V. Jusys, S. Karalius bei L. Raudonikis išleido knygą „Nauji ir reti paukščiai Lietuvoje“. Šioje dvikalbėje lietuvių ir anglų kalbomis išleistoje knygoje pateikiami išsamūs šimto metų laikotarpio duomenys apie retas ir naujas Lietuvos paukščių rūšis. Joje yra vertingas literatūros sąrašas, lietuviškų ir angliškų paukščių vardų bei mokslinių pavadinimų rodyklės. Leidinys skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Knygos viršelį puošia S. Karaliaus piešinys.

2019 metais V. Jusys bei S. Karalius išleido nedidelio formato, kišeninį vadovą „Pažintis su paukščiais“, kuris patogus naudotis čia pat gamtoje. Kaip teigiama knygos pratarmėje, knygelėje pateikiami dažniau Lietuvoje matomi paukščiai, pateikiami trumpi jų išvaizdos ir balsų aprašymai bei 254 rūšims priklausančių sparnuočių nuotraukos, kurios priklauso net 28 autoriams. 

2022 metais V. Jusys su ornitologu, gamtos gidu, „Ornitostogų“ vadovu bei fotografu Mariumi Karlonu išleido knygą „Lietuvoje žiemojantys paukščiai“. Knygoje aprašomos visos iki 2022 m. kovo 1 d. žiemos mėnesiais nors kartą Lietuvoje stebėtos paukščių rūšys, pateikiami visų 222 paukščių rūšių žiemojimo vietų Lietuvoje žemėlapiai ir 571 Lietuvoje žiemojančių paukščių nuotrauka, kurios priklauso 36 autoriams. Leidinys skirtas moksleiviams, studentams, pedagogams, mokslininkams bei visiems, besidomintiems paukščiais. 

Skyrių baigsime Dženifer Akerman (Jennifer Ackerman) knyga „Genialieji paukščiai“ („The Genius of Birds“), Lietuvoje išėjusia dviem leidimais – 2016 ir 2019 metais, bei Filipo Ž. Diubua ir Elizės Ruso 2021 metais į lietuvių kalbą išverstu tarptautinę šlovę pelniusiu leidiniu „Nepaprastas paukščių gyvenimas“ („A Short Philosophy of Birds“).

Dž. Akerman – amerikiečių autorė, žinoma dėl ornitologijos knygų, įskaitant bestseleriu tapusią „Genialieji paukščiai“, patekusią į „The Wall Street Journal“ negrožinių knygų 10-tuką. Autorė rašo žurnalams „National Geographic Magazine“, „Scientific American“ bei laikraščiui „The New York Times“. Kaip rašo Dž. Akerman, „Ilgus metus žmonės paukščius laikė menko suopračio, vien instinktų valdomais sutvėrimais, kurių smegenys – primityvios, o protavimo galios – skurdžios“. Tokia išvada buvo padaryta ir kiek anksčiau aptartoje prieš šimtmetį išleistoje K. Aleksos knygoje „Paukščiai: jų kiaušiniai, lizdai, vaikai, kelionės“: „Nė vieno gyvulio protas nepakyla aukščiau gabumo atsiminti, sekti kitais <…>. Ir tiktai žmogus aukščiau pakyla to visko, aukščiau įgimtų instinktų <…>.“ Dž. Akerman, remdamasi moksliniais tyrimais, bando įrodyti, kad tai anaiptol nėra tiesa. Ši knyga – ilgamečių tyrimų rezultatas, pagarbus bei supratingas žvilgsnis į paukščių pasaulį. Kūrinys išverstas į 25 pasaulio kalbas bei vertinamas kaip viena geriausių pastarųjų metų gamtos mokslų knygų. 

Knygą „Nepaprastas paukščių gyvenimas“ parašė prancūzų ornitologas ir rašytojas Filipas Žakas Diubua (Philippe Jacques Dubois), buvęs leidyklos „Delachaux et Niestlé“ – seniausios pasaulyje gamtos knygų leidyklos – vadovas, su filosofe ir gamtosaugininke Elize Ruso (Élise Rousseau). Ši nedidelės apimties knygelė kviečia stabtelėti ir įsiklausyti, ką byloja mažieji dangaus filosofai, nes paukščiai – viena nuostabiausių gyvybės rūšių Žemėje. Autoriai bando atskleisti, ką reiškia, kai tave „išstumia iš lizdo“, kaip nebijoti būti pažeidžiamam, apie įtakos ir galios prigimtį, lyčių santykius. 

Ir pabaigai – 2026 metais į lietuvių kalbą išversta garsaus biologo, gamtos istoriko, dokumentikos kūrėjo, knygų autoriaus Deivido Atenboro (David Attenborough) knyga „Paukščių gyvenimo paslaptys“ („The Life of Birds“, 2023). Ši jau klasika tapti spėjusi knyga pristato išradingumu, netikėta elgsena bei prisitaikymu pasižymintį paukščių pasaulį. Kaip rašė D. Atenboras, „nesunku suprasti, kodėl daugelis iš mūsų myli paukščius. Jie yra žvitrūs, jie yra mieli, be to, jų pilna visur. Jų charakteriuose mes lengvai atpažįstame save – įžūlius ir baikščius, romius ir aršius, ištikimus ir neištikimus“ (p. 1). Knygoje aptariama paukščių kilmė, jų elgsena ir prisitaikymas prie aplinkos. Skaitytojas ras vertingų negirdėtų dalykų bei naujausių tyrimų.