Apie parodą
Paukščiai, vikrūs ir spontaniški gyvenimo meno meistrai, turi mums daug ką pasakyti – jei tik norėsime išgirsti.
(Filipas Ž. Diubua, Elizė Ruso, Nepaprastas paukščių gyvenimas)
Paukštis yra vienas dažniausių lietuvių liaudies simbolių. Su juo siejami ir orų spėjimai, jis laikomas vaisingumo simboliu, tačiau kartais jam priskiriamas ir neigiamas vaidmuo. Tai atsispindi posakiuose: „negaudyk varnų“, „nekišk snapo, kur nereikia“, „rašo kaip su vištos koja“, „kvaila kaip višta“, „motina gegutė“. Juose paukštis vaizduojamas kaip nepatikimas, kvailas, įkyrus, landus ar net erzinantis padaras.
Kita vertus, paukštis laikomas laimės, vilties bei taikos pranašu, naujienų nešėju, išminties simboliu. Be kita ko, jis puikiai orientuojasi tolimose kelionėse. Tai dažnas veikėjas mene, tautosakoje, folklore, mitologijoje. Taigi, kaip yra iš tikrųjų?
Šios parodos tikslas – į vieną vietą surinkti, iškelti svarbesnius su paukščiais, jų simbolika susijusius dokumentus, saugomus Vrublevskių bibliotekos fonduose.
Parodą sudaro šios pagrindinės dalys: „Bendro pobūdžio dokumentai apie paukščius“; „Tadas Ivanauskas ir paukščiai“; „Paukščiai užsienio literatūroje“; „Paukščiai vaikų literatūroje“; „Gandras“; „Paukščiai lietuvių liaudies priežodžiuose ir patarlėse“.
Parodoje daug dėmesio grožinei literatūrai nebus skiriama, mat tai gerokai išplėstų pristatomų dokumentų apimtis. Juk paukštis – itin dažnas poetų bei romanistų naudojamų meninių priemonių, įvaizdžių, simbolių, neretai pasitelkiamų ir kūrinių pavadinimuose: „Rojaus paukščiai“, „Erškėčių paukščiai“, „Paklydę paukščiai“, „Prietemos paukščiai“ ir pan. Išimtis – tema „Paukščiai vaikų literatūroje“, papildysianti vaizdinę parodos dalį.
Parodoje pristatoma daugiau kaip 100 dokumentų iš Retų spaudinių, Rankraščių ir Bendrųjų fondų. Tarp eksponatų – ne tik knygos, bet ir kitų žanrų spaudiniai bei rankraščiai: kvietimai, nuotraukos, katalogai, piešiniai, graviūros. Dokumentų chronologinės ribos apima laikotarpį nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Išskyrus kelias išimtis – XVII a. pavyzdžius.
Iš įdomesnių parodoje pristatomų dokumentų – ir vienas ankstyviausių Bibliotekoje saugomų atminimo albumėlių – kunigui Frydrichui Griūnenbergui (Friedrich Grünenberg) priklausiusi knygelė, rašyta1655–1657, kurioje yra ir gandro piešinys – vaisingumo alegorija. Taip pat Retų spaudinių skyriuje saugomi ne per seniausiai identifikuoti ir aprašyti K onò Bairėjaus bei Tačibanos Ungos sukurti japoniški medžio raižinių albumėliai, kuriuose vaizduojami paukščiai. Be to, Lietuvos zoologo, ornitologo Konstantino Tyzenhauzo ornitologiniai veikalai, išleisti 1841–1862 metų laikotarpiu. Riomerių šeimos fonde (F138) saugomi nedidelio formato dailininkės Onos Soltanaitės-Riomerienės (kitur pasirašo kaip Anna Römer) paukštelių piešiniai, sukurti XX a. pradžioje. Gamtininko Tado Ivanausko fonde (F300) saugomi su paukščių tema susiję dokumentai, kurių nemažai iki šiol netyrinėti – tarp jų ir spalvingi ranka piešti kvietimai į Paukščių dienas bei parodas. Dėmesio vertas šiandien populiaraus gamtininko, fotografo ir knygų autoriaus Selemono Paltanavičiaus laiškas T. Ivanauskui, rašytas dar jam būnant septintos klasės mokiniu. Laiške jis teiraujasi, kaip tapti gamtininku. Savo neįprastu dydžiu (99 cm aukštis, 68 cm plotis) išsiskiria vieno žymiausių ornitologų, dailininkų Džono Džeimso Odiubono (John James Audubon) knyga „Amerikos paukščiai“ (angl. The Birds of America, 1827–1839 m.). Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas vėlesnis, 1972 metais Leipcige pasirodęs Dž. Dž. Odiubono knygos leidimas.
Dokumentų geografija plati, apimanti keletą žemynų – ne tik Europą, bet ir Australiją, Aziją, Ameriką, daugybę miestų – Amsterdamą, Berlyną, Geteborgą, Londoną, Varšuvą, Oksfordą, Niujorką, Čikagą, Tokiją ir t. t. Leidiniai ne tik lietuvių, bet ir lenkų, vokiečių, anglų, japonų kalbomis.
Parodos turinys visapusiškas, todėl ji skirta visiems – tiek specialistų bendruomenei (ornitologams, gamtininkams, kultūros istorikams, etnologams), tiek gamtininkams mėgėjams.
Kviečiame į kelionę, kurioje atsivers nepažintas paukščių pasaulis!
Parodos iniciatorė ir autorė – Lina Anušauskienė
Parodą redagavo dr. Artūras Judžentis, dr. Giedrė Miknienė
Dokumentus skaitmenino Alfredas Kulingauskas, Lina Anušauskienė
Parodą internete pateikė Audronė Steponaitienė
Albume išsiskiria spalvotos paukščių iliustracijos, kurių autorystė priskiriama prancūzų zoologui, paleontologui ir gamtininkui Poliui Žervė (Paul Gervais, 1816–1879) bei prancūzų natūralistui, tapytojui ir iliustratoriui Žanui Teodorui Dekurtiliui (Jean-Théodore Descourtilz, 1796–1855), išgarsėjusiam itin kruopščiu Brazilijos paukščių vaizdavimu.
LMAVB RSS A-634, lap. 8–12
LMAVB RS F138-1831, lap. 30