Paukščiai vaikų literatūroje

Vaikai – vanagai, be vaikų – negerai. 
(Lietuvių liaudies patarlė)

Paukštis – itin dažnas simbolis grožinėje literatūroje, tačiau kadangi jos yra labai daug, šiame skyriuje bus imama tik vaikų literatūra. Ji praturtins parodą vaizdais. Tai ir Hugo Šojus, Kristijonas Donelaitis, Matas Šalčius, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, be to – šiandien kritiškai vertinamas Petras Cvirkas, kurio vienas iš kūrinių turi meninės vertės – turimas omenyje dailininko indėlis. Šiuos kūrinius iliustravo Domicelė Tarabildienė, Juozas Zikaras, Bronius Uogintas, Kipras Šaulys ir daugelis kitų. 

Vienas įdomesnių dokumentų – Rankraščių skyriuje saugomas Šilutės krašto kultūros ir visuomenės veikėjo, Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjo ir leidėjo, pirmojo Klaipėdos krašte muziejaus įkūrėjo Hugo Šojaus (vok. Hugo Scheu, 1845–1937) mokyklinis augalų, gyvūnų, paukščių piešinių sąsiuvinis su aprašymais ir iliustracijomis „Naturkunde-Helft von Hugo Scheu“. Sąsiuvinis rašytas 1856 metais, kai H. Šojui buvo vos 11 metų. 

Mokydamasis Klaipėdos aukštesniojoje mokykloje, H. Šojus susipažino su gamtos pažinimo ir piešimo mokytoju gamtininku, dailininku Ernstu Gustavu Johanu Valdhaueriu (Ernst Gustav Johann Waldhauer, 1814–1883), kuris jaunuolį paskatino domėtis augalais ir gyvūnais. H. Šojaus sąsiuvinis – gyvas šios įtakos liudininkas. Amžininkai E. G. J. Valdhauerį prisimena kaip  griežto ir tiesaus būdo, turėjusį neeilinį talentą piešti augalus, buvusį tikrą gamtos žinovą, visam gyvenimui įskiepijusį gamtos pomėgį ir būsimam kraštotyrininkui H. Šojui. 

Panašu, kad paukščiais H. Šojus domėjosi ir brandžiame amžiuje. Su kalbininku Aleksandru Kuršaičiu (1857–1944) jis sudarė knygelę „Pasakos apie paukščius (Žemaitische Tierfabeln)“. Tai išskirtinis Mažosios Lietuvos tautosakos rinkinys, pirmą kartą išėjęs 1913 metais Heidelberge, Vokietijoje. Ši knygelė buvo mokslinis leidinys, skirtas ne tik pasakoms išsaugoti, bet ir žemaičių tarmei tirti. Joje yra 81 pasaka apie paukščius gryna žemaičių tarme, šalia pridedamas vertimas į vokiečių kalbą bei žodynėlis. Pasakos surinktos iš įvairių Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos pasakotojų XIX a. pabaigoje. Jos atspindi senąją valstiečių pasaulėvoką, paukščiams suteikiamas žmogaus savybes. 

1913 metais žymus keliautojas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas Matas Šalčius (1890–1940) išvertė ir spaudai parengė, arba, kaip tuo metu buvo sakoma, „išguldė“, danų rašytojo, vaikų literatūros autoriaus Hanso Kristiano Anderseno (Hans Christian Andersen, 1805–1875) pasakas „Pas Kristaus eglelę“, „Lakštingala“ ir „Eglė“. Vrublevskių bibliotekoje saugoma kiek vėlesnė, 1922 metų knygos laida, kurioje įdėtos dvi pasakos: „Lakštingala ir Pas Kristaus eglelę. Iš Anderseno parašė M. Šalčius“. „Lakštingala“ – tai Kinijos imperatoriaus istorija, kur tikros lakštingalos giesmė pasirodė vertingesnė už dirbtinį mechaninį čiulbėjimą. Šios pasakos pagrindinė mintis – tikrumas, nuoširdumas yra vertingesnis už dirbtinumą ir prabangą.

Kiek kuklesnės apimties yra 1917 metais Petrapilyje (dabar – Sankt Peterburgas) išleista „Vaikų knygynėlio“ serijai priklausanti knygelė „Mūsų gyvulėliai ir paukšteliai“. Tai Marijos Bikovienės (Быкова, Мария Арсеньевна, 1841–1907) apsakymėliai, kuriuos sulietuvino vertėjas Boleslovas Masiulis (1889–1965). 

Verta išskirti ankstesniame skyriuje jau minėtą lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“, perleistą bent keliolika kartų. 1932 metais Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886–1956) pagal šios pasakos motyvus parašė to paties pavadinimo 4 veiksmų (paveikslų) pjesę (vėliau perleista 1945 metais). Pjesė buvo itin populiari, ne kartą statyta profesionaliame teatre (1933, 1934, 1941, 1954, 1959, 1961, 1975, 1979 metais). Kūrinys remiasi tradiciniu siužetu apie seserį, kuri gelbėja savo brolius, paverstus juodvarniais, todėl čia svarbios meilės, pasiaukojimo ir ištikimybės vertybės. 

1937 metais poetas, prozininkas, pedagogas Klemensas Dulkė (1909–1944) išleido eilėraščių knygelę „Paukšteliai čiulba“, persmelktą patriotiškumo, meilės tėviškei. Joje ypač vaizdingai aprašomas Lietuvos gamtos grožis. Knygelėje galima rasti to paties pavadinimo eilėraštuką „Paukšteliai čiulba“, taip pat ir kitus: „Pakukuok, gegute“, „Vaikelis meldžia lakštutę“, „Vyturiukas giesmininkas“, „Sergąs žvirblelis“, „Aš būsiu garnys“, „Gudrus žvirblelis“. Knygelę iliustravo dailininkas grafikas Kipras (Kiprijonas) Šaulys (1909–1941). 

1949 metais pagal lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714–1780) kūrinį „Metai. Pavasario linksmybės“, išleista mažųjų auditorijai pritaikyta knygelė „Lakštingala“. Iliustracijas šiai knygelei sukūrė populiari vaikų knygelių dailininkė grafikė, tapytoja bei skulptorė Domicelė Tarabildienė (1912–1985). 

1957 metais šiandien kritiškai vertinamas rašytojas Petras Cvirka (1909–1947) išleido ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtą knygelę, kurioje yra ir pasaka apie drąsą ir baimę „Kaip genys eglę kirto“. Knygelę iliustravo lietuvių tapytojas, grafikas, ekslibrisų, plakatų, šaržų autorius Bronius Uogintas (1913–1988). 

1985 metais lietuvių tautosakininkas, kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis (1907–2001) užrašė ir į rinktinę „Paukšteliai gieda“ sudėjo lietuvių liaudies dainas. Knygelėje pateikiamos ir melodijos, kurias iššifravo lietuvių kanklininkas, dirigentas, etnomuzikologas Bronius Uginčius (1922–1997), mat J. Dovydaitis tautosaką rinko, įrašinėdamas magnetofonu. Knygelėje minima 20 skirtingų paukščių rūšių: gaidys, gandras, gegutė, genys, griežlė, karvelis, kėkštas, kielė, kregždė, kukutis, lakštingala, pelėda, pempė, putpelė, kikilis, varna, vieversys, višta, volungė, žvirblis.

1990-aisiais, minint Lietuvių kalbos metus, išleistas tapytojo, grafiko, pedagogo, leidėjo Vlado Vijeikio parašytas ir iliustruotas kūrinėlis vaikams „Žvirblis, kuris savo balso nenorėjo ir kas iš viso to išėjo“. Knygelėje pasakojama apie žvirblį, nepatenkintą savo čirenimu, ir bandymus įgauti kitokį balsą. Pagrindinė kūrinio mintis – svarbu priimti save tokį, koks esi, ir kad kitų sekimas ne visada yra pats geriausias sprendimas.

Bibliotekoje saugomos 1997 ir 2013 metų kūrinėlio „Klausė žvirblis čiulbuonėlis: lietuvių liaudies žaidimai“ laidos (pirma laida – 1986 metais), parengtos lietuvių tautosakininkės, poetės Pranės Jokimaitienės (1922–1989). Knygelėje pateiktos ne tik lietuvių liaudies dainelės, bet ir skaičiuotės, žaidimai su paaiškinimais. Knygelei patrauklumo suteikia vaikų knygų iliustratorės Taidos Balčiūnienės (1925–2018) sukurti nuotaikingi piešinėliai. 

2002 metais vaikų literatūros autorius Valdimaras Sasnauskas sudarė pasakų knygelę „Pasakos apie paukščius“. Iliustracijas knygelei parengė dailininkė Alfreda Steponavičienė. Šioje rinktinėje sudėtos gražiausios lietuvių liaudies pasakos apie paukščius. Tarp minimų paukščių yra ir gulbė, genys, zylutė, sakalas, gegutė, lakštingala, tetervinas, varna, strazdas, karvelis, vieversėlis, volungė ir kiti.

2010 metais poetas, knygų vaikams autorius Jonas Liniauskas parengė poemėlių vaikams knygelę „Paukščių abėcėlė“, kuriai iliustracijas sukūrė dailininkė Živilė Šimėnienė. Ši eiliuota poemėlė-abėcėlė džiugina nuotaikingais įvykiais, į kuriuos įsitraukia ir paukščiai. Kūrinėlį lydi paaiškinimai, kurie mažiesiems suteikia daugiau žinių apie sparnuočius.

2021 metais gamtininkas ir fotografas Selemonas Paltanavičius išleido knygelę „Paukščiai paukščiai“, kurioje aprašomi dažniausiai pastebimi Lietuvos sparnuočiai. Kaip nurodo autorius, apie paukščius jis rašo ne šiaip sau – juos labiausiai myli, nes jie yra gražiausia gyvosios gamtos dalis. Paukščiai pasižymi daugybe nuostabių savybių: jie gražūs, skraido, čiulba, išskrenda ir vėl sugrįžta. S. Paltanavičius knygelėje atsako į klausimus, kas yra paukštis, kaip paukščiai skirstomi, kiek jų rūšių gyvena Lietuvoje ir pasaulyje. Leidinyje pristatomos kelios dešimtys paukščių rūšių, o tekstą papildo paties autoriaus darytos sparnuočių nuotraukos. Knygelė taip pat papildyta QR kodais – juos nuskenavus išmaniuoju įrenginiu, galima išgirsti paukščių balsus.

2025 metais S. Paltanavičius išleido dar vieną mažųjų auditorijai skirtą knygelę, kuriai vertės suteikia įgarsinimas – galima pasiklausyti, kaip gieda lakštingala, kaip krankia kranklys ar čirena vieversys.

2022 metais į lietuvių kalbą išversta ir išleista britų paukščių stebėtojo, knygų autoriaus Deivido Lindo (David Lindo), dar žinomo kaip „Miesto paukštininkas“ (The Urban Birder), knyga „Nepaprastas paukščių pasaulis“ (versta iš „The Extraordinary World of Birds“). Autoriaus tikslas – įkvėpti domėtis paukščiais bei atskleisti, kad paukščių pasaulis yra daug platesnis, negu atrodo. D. Lindo kviečia į spalvingą sparnuočių pasaulį, kur virš galvos skraido ereliai ir triukšmauja varnėnai. Knygelėje atkreipiamas dėmesys, kad paukščiai turi bruožų, nebūdingų kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, plunksnas, snapą ir sparnus. Dauguma jų gali skraidyti, o to nesugebandys tapo bėgikais ar plaukikais. Šią spalvingą knygelę iliustravo žinoma britų dailininkė, daugybės populiarių gamtos knygų iliustratorė Kler Makelfetrik (Claire McElfatrick).

Viena naujesnių knygų jaunimui – tai 2025 metais britų jaunosios kartos rašytojos, kūrybinio rašymo užsiėmimų sumanytojos, pradedančiųjų rašytojų rėmėjos Saros Anos Džiuks (Sarah Ann Juckes) knyga „Paskui lakštingalą“. Tai knyga apie devynmetį berniuką, kuris visą pavasarį laukė, kada jo mylima lakštingala sugrįš į sodą, tačiau ši vis nepasirodo, kaip ir berniuko sesuo. Tai pasakojimas apie stiprų brolio ir sesers ryšį, gerumą bei susitaikymą su netektimi. Kūrinio dailininkė – ne vieną apdovanojimą pelniusi dizainerė, išsiskirianti savitu stiliumi ir derinanti gamtos tekstūras, ryškias spalvas bei netradicines medžiagas, Šaron King Čai (Sharon King-Chai).