Ukraina šiandien. Lietuva remia Ukrainą

Šiame skyriuje daugiausia pristatoma šiuolaikinė grožinė ukrainiečių ir lietuvių rašytojų literatūra. Šių leidinių chronologija apima 2006–2023 metų laikotarpį. Savaime susiklostė, kad bene visi leidiniai vienaip ar kitaip atspindi revoliucines, pasipriešinimo (Maidanas), šiandien – karo nuotaikas. 

Šie leidiniai apima įvairius žanrus ir formas: poeziją, komiksus, biografinę literatūrą, memuarus, atsiminimus, dienoraščius. Nuo 2014 m. ypač suklestėjo dienoraščio žanras, pavyzdžiui, A. Kurkovo „Maidano dienoraštis“ (2015 m.), R. Zinenko „Ilovaisko dienoraštis“ (2017 m.), A. Mamalujaus „Karo dienoraštis 2014–2015“ (2018 m.), A. Kumpio „Ukrainos karo audrose savanorio iš Lietuvos dienoraštis“ (2023). 

Meniniai skausmu persmelkti pasakojimai perteikti poezija, pavyzdžiui, O. Stominos „Per širdį“ (2017 m.), V. Neborako „Eilėraščiai iš Vyhovskio gatvės“ (2021 m.), B. Kanevičiūtės „Apakimo spąstai“ (2022 m.), G. Karlausko sudarytame almanache – „Žiedas griuvėsiuose“ (2022 m.).

Žurnalistai, karo korespondentai, įkvėpti matytų įvykių, karo baisybių, stebėdami kylančius lyderius, išleido bestseleriais tapusius kūrinius: D. Pancerovas „Kiborgų žemė: 2022-ųjų karas Ukrainoje Lietuvos žurnalisto akimis“ (2022 m.), Ukrainos žurnalistas S. Rudenka 2022 m.  išleido pirmąją (ir tuo metu vienintelę) Ukrainos prezidento biografiją „Zelenskis“. 

Svarbu paminėti ir ypač svarbų vertėjų vaidmenį. Be jau žinomo V. Kapkano, išvertusio daugelį mokslinio pobūdžio tekstų, šioje dalyje minėtini ir kiti vertėjai iš ukrainiečių kalbos: Vytas Dekšnys, Jovita Liutkutė, Donata Rinkevičienė, Beatričė Beliavciv, Arvydas Valionis, Mila Monk, Vladas Braziūnas, Daria Lutsenko, Taisia Berbeniuk kiti. Rašytojų sąjunga nurodo turinti tik keturis narius, verčiančius iš ukrainiečių kalbos, tad išaugus leidžiamų knygų skaičiams, nepriklausomų vertėjų indėlis taip pat labai svarbus.