Ukrainos istoriniai kontekstai

„Ukraina – Europos duonos aruodas” (Herodotas)

Pirmasis Ukrainos istoriją V a. pr. Kr. aprašė istorijos tėvu laikomas Herodotas, tad ankstyviausi rašytiniai šaltiniai siekia net Antikos laikus. Žodis „ukraina“ šaltiniuose aptinkamas jau 1187 metais. Populiariausias paaiškinimas – ukrainiečių kalba „kraj“ reiškia „kraštas, pasienis, pasienio sritis“. Pasak ukrainiečių istoriko Serhijaus Jekelčiko, ištisus šimtmečius Ukrainos žemės buvo tarsi siena, skirianti plynas stepes nuo saugumą teikiančio miško. Ukraina buvo simbolinė riba tarp tironiškosios Rusijos imperijos ir demokratiškesnių jos Europos kaimynių, šiandien – tarp Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos. 

Bibliotekos fonduose saugomos kelios dešimtys knygų, atskleidžiančių Ukrainos istorines šaknis, pavadinimo kilmę, teritorijos formavimąsi ir kaimynų poveikį jos sienų kaitai. Leidybos geografija plati: knygos leistos ne tik Vilniuje ir Kyjive, tačiau ir Varšuvoje, Liubline, Londone bei Kembridže. Knygos parašytos įvairiomis kalbomis, t. y. lietuvių, ukrainiečių, lenkų, anglų, o tai leidžia su Ukrainos istorija susipažinti įvairesniam skaitytojų ratui. Sąmoningai neatrinkinėtos ideologizuotos sovietmečiu leistos knygos, dažnai spausdintos Maskvoje, Peterburge. Jos Bibliotekos fonduose likusios tik dėl mokslinio smalsumo, įdomios kaip tyrimų objektas, tačiau visiškai nebepatrauklios šiuolaikiniam skaitytojui.

Vertingos studijos atkeliavo ir su Mykolo Giedraičio (1929–2017) asmenine biblioteka. Tai liudija buvusio savininko ženklai-ekslibrisai. M. Giedraitis – kunigaikščių Giedraičių palikuonis, nepriklausomas mokslininkas, Oksfordo universiteto humanitarinių mokslų garbės magistras ir istorijos entuziastas, palaikęs glaudžius ryšius su Vrublevskių biblioteka.

Tarp M. Giedraičio knygų rasta ukrainietiškų šaknų turinčio amerikiečių istoriko, Harvardo universiteto Ukrainos tyrimų instituto direktoriaus ir daugybės mokslinių publikacijų autoriaus Frenko E. Sysino (Frank E. Sysin) 1988 m. anglų kalba išleista nedidelės apimties studija „History, Culture, and Nation: An Examination of Seventeeth-Century Ukrainian History Writing“. Taip pat amerikiečių istoriko, politikos mokslų profesoriaus ir tuometinio Ukrainos studijų katedros Toronto universitete vadovo Polo Roberto Magočijaus (Paul Robert Magocsi) 1996 m. išleista beveik 800 puslapių knyga „A History of Ukraine“. Be to, ukrainiečių istorikės, lotynistės, Kyjivo nacionalinio universiteto Mohylos akademijos profesorės Natalijos Jakovenko 2000 m. lenkų kalba išleista knyga „Historia Ukrainy: od czasów najdawniejszych do końca XVIII wieku“. Tais pačiais metais išėjo ukrainiečių istoriko, profesoriaus, Lvivo Ivano Franko istorijos tyrimų instituto direktoriaus Jaroslavo Hrycako knyga „Historia Ukrainy, 1772–1999: narodziny nowoczesnego narodu“. 

Kanadoje (1,2 mln. ukrainiečių), JAV (960 tūkst. ukrainiečių) įsikūrusios bemaž didžiausios ukrainiečių diasporos. Ne veltui šalia ortodoksų bažnyčių, prestižinių universitetų kuriasi ukrainistikos centrai, dažnai juose dirba ukrainietiškų šaknų turintys mokslininkai-tyrėjai. Pavyzdžiui, 2009 m. iš anglų į lietuvių kalbą išversta Kanados ukrainiečio, Ukrainos studijų asociacijos prezidento, tyrinėjančio Ukrainos ir Rusijos ryšius, Ukrainos identitetą Serhijaus Jekelčyko (Serhy Jekelčyk) knyga „Ukraina: modernios nacijos gimimas“. 2022 m. knygą „Europos vartai: Ukrainos istorija“ išleido ukrainiečių kilmės amerikiečių istorikas Serhijus Plochijus, pasakojantis apie cariniais laikais vykdytą ukrainiečių rusinimą, kolektyvizaciją, badmetį, Krymo klausimą ir, galiausiai, kilusį karą su Rusija. Tai tik maža dalis autorių, tyrinėjusių, rengusių publikacijas, neretai skyrusių didžiąją savo gyvenimo dalį Ukrainos praeičiai. 

Natalija Jakovenko (g. 1942) – ukrainiečių istorikė, lotynų kalbos specialistė, Kyjivo nacionalinio universiteto Mohylos akademijos profesorė, dėstė Kijivo universitete, dirbo Ukrainos mokslų akademijos Istorijos institute tyrėja.

Lietuvos ir Ukrainos istorikų parengtame gausiai iliustruotame albume atskleidžiama istorinė Chotyno mūšio pergalės svarba, pateikiama išsami istoriografija, paaiškinamos mūšio aplinkybės ir eiga, pirmą kartą išsamiai pristatomos LDK etmono J. K. Chodkevičiaus bei Zaporižios etmono P. Konoševičiaus-Sagaidačno biografijos.

Polas Robertas Magočijus (g. 1945) – Toronto universiteto istorijos ir politikos mokslų profesorius. Pirmasis šios knygos leidimas 1996 m. tapo autoritetinga studija apie antrą pagal dydį Europos valstybę Ukrainą.
 

Harvardo universiteto profesorius Serhijus Plochyjus, remdamasis naujausiais šaltiniais, atskleidžia sovietų branduolinės pramonės nusikaltimus, režimo kontroliuotą ir slėptą katastrofos mastą.

Istorinio Ukrainos sukilėlio, savo krašto valstiečių gynėjo Nestoro Machno (1888–1934), Ukrainoje subūrusio „respubliką be valdžios“, atsiminimai. Tai neabejotinai nuoširdus istorinis dokumentas apie to meto realijas.