Kalbos dalykų svarstybos Lietuvių kalbos draugijoje
Įsikūrusi LKD ėmėsi kalbos vartosenos tyrimo, kalbos norminimo ir kalbos priežiūros darbų. Savo veiklos pradžioje ji aprėpė veiklos sritis, kurias dabar yra pasidalijusios Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija ir iš dalies Lietuvių kalbos institutas.
Šią plačią veiklą reikėjo pagrįsti išdiskutuotomis ir tarpusavyje suderintomis teorinėmis nuostatomis. LKD susirinkimuose svarstyti ir konkretūs kalbos klausimai, ir teoriniai kalbos darbo principai. Teorinės LKD minties pagrindai buvo apibendrinti dviejuose dokumentuose: „Organizuoto bendrinės kalbos kultūros darbo gairės“ (1936) ir „Bendrinės kalbos normalizacijos kriterijai“ (1938). Jie abu buvo apsvarstyti LKD visuotiniuose susirinkimuose ir išspausdinti „Gimtojoje kalboje“. Šie dokumentai svarbūs lietuvių kalbotyros istorijai kaip LKD sukurtos modernios bendrinės kalbos teorijos liudijimas. Juose išdėstytais principais rėmėsi ir juos plėtojo vėlesnių kartų lietuvių bendrinės kalbos teoretikai ir praktikai.
Žvelgiant į kalbos dalykų svarstymą, matyti, kad viena svarbiausių buvo lietuvių kalbos rašyba, taip pat nagrinėti vardyno, morfologijos, įvairių sričių terminijos dalykai.
Kalbos svarstybų eigą atspindi LKD visuotinių susirinkimų protokolai, svarstybų rezultatus – publikacijos „Gimtojoje kalboje“ ir atskiru leidiniu išėjęs „Kalbos patarėjas“ (1939).
Lietuvių kalbos draugijos memorandumas dėl lietuvių kalbos rašybos (nuorašas, 1935-10-02)
Memorandumas dėl lietuvių kalbos rašybos buvo išsiųstas valstybės prezidentui ir švietimo ministrui. Išdėsčius argumentus, kodėl reikia kuo greičiau sutvarkyti rašybą, prašyta „daryti žygių mūsų rašybos vienybei įgyvendinti“ ir rūpintis, kad lietuvių kalbos žodynas būtų pradėtas spausdinti nauja oficialiai patvirtinta rašyba.
Pasirašė Pranas Skardžius, Antanas Salys, Jonas Martynas Laurinaitis, Jurgis Talmantas, Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-7, lap. 27r
Pasirašė Pranas Skardžius, Antanas Salys, Jonas Martynas Laurinaitis, Jurgis Talmantas, Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-7, lap. 27r
Lietuvių kalbos rašybos pagrindai (leidinio fragmentai, 1935)
Antano Salio ir Prano Skardžiaus parengtas leidinukas – priedas prie LKD visuotinio susirinkimo, įvykusio 1935 m. spalio 7 d., protokolo. Išleido Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisija. Antraštiniame lape ranka parašyta, kad rankraštiniai projekto taisymai ir pildymai – bendro Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybų nutarimo rezultatas.
Projekto autoriai siūlė vietoj prielinksnio į ir priešdėlio į- visur rašyti in(-), teikė j rašybą žodžių šaknyse po b ir p, žodžių pradžioje prieš ie, siekė apibrėžti kilminės ir garsinės priebalsių rašybos principus ir kt.
LMAVB RS F63-3, lap. 3r, 10r, 10v, 11r, 11v, 12r
Projekto autoriai siūlė vietoj prielinksnio į ir priešdėlio į- visur rašyti in(-), teikė j rašybą žodžių šaknyse po b ir p, žodžių pradžioje prieš ie, siekė apibrėžti kilminės ir garsinės priebalsių rašybos principus ir kt.
LMAVB RS F63-3, lap. 3r, 10r, 10v, 11r, 11v, 12r
Rašybos klausimai Lietuvių kalbos draugijos visuotiniame susirinkime (protokolo fragmentas, 1935-12-09)
Susirinkimo protokolas atspindi, kiek daug dėmesio LKD skyrė rašybai. Pirmiausia susirinkime plačiai aptarta padėtis, susidariusi, pateikus Švietimo ministerijai memorandumą dėl rašybos. Paaiškėjus, kad ministerija nėra linkusi ištisai pritarti nė vienam rašybos projektui, bet norėtų juos koreguoti, išklausytos Antano Salio ir Prano Skardžiaus nuomonės, kaip elgtis toliau, ir priimtas kompromisinis Stasio Šalkauskio pasiūlymas dėl LKD laikysenos šiuo klausimu. Trumpai apžvelgti sekcijų darbo reikalai, o Prano Skardžiaus pranešimas „Bendrinės kalbos taisyklingumas“ dėl laiko stokos atidėtas.
Pasirašė Jonas Martynas Laurinaitis ir Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-3, lap. 36v, 37r
Pasirašė Jonas Martynas Laurinaitis ir Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-3, lap. 36v, 37r
Antano Salio pranešimas vardyno klausimais Lietuvių kalbos draugijos visuotiniame susirinkime (protokolo fragmentas, 1935-05-27)
Susirinkimo protokole pateikta Antano Salio pranešimo „Pavardžių, vardų ir vietovardžių tvarkymas“ santrauka. Pranešime apžvelgti pavardžių atlietuvinimo ir tarmiškų pavardžių formų norminimo principai.
Taip pat susirinkimo dalyviams pristatyti valdybos gauti dviejų sekcijų darbo planai.
Pasirašė Sofija Čiurlionienė ir Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-3, lap. 32v, 33r, 33v
Taip pat susirinkimo dalyviams pristatyti valdybos gauti dviejų sekcijų darbo planai.
Pasirašė Sofija Čiurlionienė ir Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-3, lap. 32v, 33r, 33v
Lietuvių kalbos draugijos visuotinio susirinkimo nutarimas dėl norminių įvardžių lyčių (protokolo fragmentas, 1937-05-03)
LKD visuotinio susirinkimo protokole išvardytos įvardžių formos, patvirtintos, išklausius Antano Salio pranešimą. Protokole, matyt, per apsirikimą įvardžiai pavadinti skaitvardžiais. Užsitęsus diskusijoms dėl dviskaitos ir išryškėjus Prano Skardžiaus ir Antano Salio nuomonių skirtumams, svarstymai perkelti į kitą susirinkimą.
Pasirašė Sofija Čiurlionienė ir Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-3, lap. 46v
Pasirašė Sofija Čiurlionienė ir Kazys Alminauskis.
LMAVB RS F63-3, lap. 46v
Lietuvių kalbos draugijos Terminologijos sekcijos apsvarstyti filosofijos terminai (sąrašo fragmentas)
Iš filosofijos terminų. Iš: Gimtoji kalba, 1937, sąs. 12, p. 164–165.
„Gimtojoje kalboje“ pradėtas skelbti Terminologijos sekcijos posėdžiuose apsvarstytų filosofijos terminų sąrašas.
„Gimtojoje kalboje“ pradėtas skelbti Terminologijos sekcijos posėdžiuose apsvarstytų filosofijos terminų sąrašas.
Organizuoto bendrinės kalbos kultūros darbo gairės (1936)
Iš: Gimtoji kalba, 1936, sąs. 4, p. 49–50.
Pirmasis iš svarbiausių LKD priimtų dokumentų, atspindinčių LKD bendrinės kalbos darbo teorines nuostatas. Jis parengtas pagal Prano Skardžiaus pranešimą, 1936 m. kovo 23 d. skaitytą LKD visuotiniame susirinkime. Gairėse apibrėžiami bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo pagrindai.
Pirmasis iš svarbiausių LKD priimtų dokumentų, atspindinčių LKD bendrinės kalbos darbo teorines nuostatas. Jis parengtas pagal Prano Skardžiaus pranešimą, 1936 m. kovo 23 d. skaitytą LKD visuotiniame susirinkime. Gairėse apibrėžiami bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo pagrindai.
Bendrinės kalbos normalizacijos kriterijai (1938)
Iš: Gimtoji kalba, 1938, sąs. 9, p. 143–144.
Antrasis svarbiausias LKD priimtas dokumentas, apibrėžiantis teorinius bendrinės kalbos darbo pagrindus. „Gimtojoje kalboje“ paskelbti keliuose LKD visuotiniuose susirinkimuose svarstyti bendrinės kalbos normalizacijos kriterijai, apibendrinti, išklausius du Petro Joniko pranešimus: „Mūsų bendrinės rašomosios kalbos problema“ ir „Bendrinės kalbos taisyklingumas“.
Antrasis svarbiausias LKD priimtas dokumentas, apibrėžiantis teorinius bendrinės kalbos darbo pagrindus. „Gimtojoje kalboje“ paskelbti keliuose LKD visuotiniuose susirinkimuose svarstyti bendrinės kalbos normalizacijos kriterijai, apibendrinti, išklausius du Petro Joniko pranešimus: „Mūsų bendrinės rašomosios kalbos problema“ ir „Bendrinės kalbos taisyklingumas“.
Lietuvių kalbos draugijos norminamojo darbo sklaida radijo laidose (1939)
LKD kronika. Iš: Gimtoji kalba, 1939, sąs. 8, p. 128.
Viena iš pagrindinių LKD veiklos krypčių buvo kalbinis visuomenės švietimas. Jis vyko įvairiomis formomis: spauda, pirmiausia „Gimtoji kalba“, paskaitos, kalbos laidos Kauno radiofone. 1939 m. antroje pusėje „Gimtojoje kalboje“ paskelbtas radijo laidų planas rodo, kad Lietuvai atgavus Vilnių, teko tikslinti laidų laiką.
Viena iš pagrindinių LKD veiklos krypčių buvo kalbinis visuomenės švietimas. Jis vyko įvairiomis formomis: spauda, pirmiausia „Gimtoji kalba“, paskaitos, kalbos laidos Kauno radiofone. 1939 m. antroje pusėje „Gimtojoje kalboje“ paskelbtas radijo laidų planas rodo, kad Lietuvai atgavus Vilnių, teko tikslinti laidų laiką.
Paskutinio Lietuvių kalbos draugijos visuotinio susirinkimo protokolas (1940-12-01)
Protokole atsispindi nerimas ir nežinia dėl LKD veiklos pasikeitusiomis sąlygomis. Pastangas atsiliepti į naujus kalbos reiškinius rodo Petro Joniko pranešimas „Dabartiniai naujadarai laikraštinėje kalboje“. Jame svarstyta, kaip vertinti naujuosius dūrinius, atėjusius kartu su sovietų valdžia (agitpropas, kompartija ir pan.).
Susirinkime svarstyti ir konkretūs LKD veiklos klausimai. Atėjus sovietų valdžiai, reikėjo ieškoti, kas leis „Gimtąją kalbą“, nes nebeliko privačių leidėjų. Susirinkimo pabaigoje Pranas Skardžius prašė susirinkimo leisti išbraukti iš narių sąrašų nuo LKD nutolusius narius.
Tai pirmasis LKD susirinkimas atgautajame Vilniuje ir paskutinis susirinkimas Lietuvoje. Jis vyko tuometinės Tado Vrublevskio bibliotekos Lituanistikos instituto salėje.
Pasirašė Andrius Ašmantas.
LMAVB RS F63-3, lap. 67r, 67v, 68r, 68v, 69r
Susirinkime svarstyti ir konkretūs LKD veiklos klausimai. Atėjus sovietų valdžiai, reikėjo ieškoti, kas leis „Gimtąją kalbą“, nes nebeliko privačių leidėjų. Susirinkimo pabaigoje Pranas Skardžius prašė susirinkimo leisti išbraukti iš narių sąrašų nuo LKD nutolusius narius.
Tai pirmasis LKD susirinkimas atgautajame Vilniuje ir paskutinis susirinkimas Lietuvoje. Jis vyko tuometinės Tado Vrublevskio bibliotekos Lituanistikos instituto salėje.
Pasirašė Andrius Ašmantas.
LMAVB RS F63-3, lap. 67r, 67v, 68r, 68v, 69r