Lietuvių kalbos draugijos struktūra

Patvirtinę įstatus, LKD nariai stengėsi pagal juos vykdyti savo veiklą: rinktis į susirinkimus ir aptarti narių pranešimus kalbos klausimais, rengti valdymo organų rinkimus, tvirtinti ataskaitas, sąmatas. Suvokdami laukiančių darbų apimtį, LKD nariai siekė pasiskirstyti veiklos sritis ir į kiekvieną veiklos barą kviesti profesionaliausius asmenis. Jau antrame visuotiniame susirinkime buvo patvirtintos penkios sekcijos, sudarytos valdybos teikimu: Nuolatinė terminologijos sekcija, Viešosios kalbos sekcija, Spaudos kalbos sekcija, Mokyklinės kalbos sekcija, Užsienių lietuvių kalbos sekcija. LKD valdyba buvo nustačiusi sekcijų darbo tikslus ir taisykles, stengėsi gyvinti ir plėsti jų veiklą. Taisyklės buvo išspausdintos „Gimtojoje kalboje“ (1936, sąs. 5, p. 73–75).

Sekcijų darbas nebuvo tolygus: vienos nuveikė labai daug (ypač minėtina Stasio Šalkauskio veikla terminologijos baruose), kitos ilgainiui nusilpo. Kai kurioms sekcijoms, atsižvelgiant į pasikeitusias sąlygas, teko keisti savo veiklą. Pavyzdžiui, Viešosios kalbos sekcija buvo numačiusi rengti Viešosios kalbos įstatymo projektą, bet 1935 m. priėmus Spaudos įstatymą, šio sumanymo atsisakyta. Prireikus spręsti vieną ar kitą konkretų klausimą (tarties ir kirčiavimo, teatro kalbos, vertimų kalbos ir kt.) LKD valdyba sudarydavo specialias laikinąsias komisijas. Apie sekcijų ir laikinųjų komisijų nuveiktus darbus visuomenei būdavo pranešama „Gimtosios kalbos“ straipsniuose ir kronikoje, kitoje spaudoje.