Lietuvių kalbos draugijos kūrimosi rūpesčiai

Kol LKD buvo oficialiai įkurta ir įregistruota, idėjos sumanytojams teko nemaža organizacinių reikalų našta: parengti ir įregistruoti įstatus, apmąstyti, ką kviesti dalyvauti Draugijos veikloje, surengti steigiamąjį susirinkimą. Pirminį LKD įstatų variantą, remdamasis Latvių filologų draugijos ir Vokiečių kalbos sąjungos įstatais, 1931 m. parengė Jonas Martynas Laurinaitis. Su šiuo projektu jis 1932 m. supažindino Juozą Balčikonį, Antaną Salį, Praną Skardžių, Jurgį Talmantą, tačiau įstatai buvo suredaguoti ir duoti notarui patvirtinti tik 1935 m. vasarį. Laikantis įstatų reikalavimų, sudarytas į steigiamąjį susirinkimą kviečiamų asmenų sąrašas, jiems išsiųsti kvietimai. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1935 m. balandžio 4 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Fonetikos laboratorijoje.

Įkurtosios organizacijos tikslas įstatuose buvo nusakytas taip: „Lietuvių kalbos draugijos tikslas – pažinti, tirti bei tobulinti lietuvių kalbą ir kelti visuomenėje bendrinės kalbos mokėjimą. Draugija savo tikslo siekia: a) darydama susirinkimus, rengdama paskaitas, pasitarimus, anketas ir ekskursijas, b) leisdama savo raštus, c) santykiaudama su kitomis Lietuvos ir užsienio draugijomis, kurių veikimas yra panašus ir artimas.“
1936 m. Lietuvoje priėmus Draugijų įstatymą, LKD įstatus teko atnaujinti. Esminiai LKD tikslai ir jų įgyvendinimo būdai išliko nepakitę iki pat šio LKD veiklos tarpsnio pabaigos.