34Objektai(-ų)

Lietuvių kalbos draugijos žmonės

LKD steigėjai iš pat pradžių siekė kruopščiai tvarkyti LKD narystės reikalus. Į steigiamąjį susirinkimą žmonės buvo kviečiami pagal rengėjų sudarytą sąrašą. Negalėjusių atvykti laiškuose dėkota už kvietimą, reikštas pritarimas LKD veiklai ir pageidauta į ją stoti.
Buvo LKD narių, kuriems, stojant į šią organizaciją, reikėjo specialių leidimų: karininkai Jonas Martynas Laurinaitis ir Petras Jakštas, Šveicarijos pilietis filologas Pranas Brenderis. 

Pretendentai į LKD narius teikė nustatytos formos prašymus. Taip pat kiekvienas LKD narys turėjo užpildyti ir valdybai pateikti vadinamąjį žinių lapą: nurodyti asmeninius duomenis ir apibūdinti savo kalbinę veiklą. Kai kurie nariai, pavyzdžiui, Juozas Labokas, jautė pareigą atskirai išvardyti savo publikacijas kalbos tema.

Laiškus LKD valdybai rašė ir žinių lapus pildė rašytojai Sofija Čiurlionienė, Pranas Mašiotas, Antanas Vaičiulaitis, jauni kalbininkai Andrius Ašmantas, Leonardas Dambrauskas (vėliau – Dambriūnas), Juozas Labokas, Aleksandras Lengvinas, Elzbieta Mikalauskaitė, pedagogai Jonas Murka, Martynas Stonys, gydytojas Petras Avižonis ir kiti LKD nariai, tarp jų – ir prezidentas Antanas Smetona.
LKD narių susirašinėjimas su valdyba, atsakymai į prašymus atsiųsti būtinuosius dokumentus atskleidžia ne tik pastangas kurti struktūriškai darnią ir veiksmingą organizaciją, bet ir žmonių tarpusavio ryšį, grįstą pagarba ir visus vienijančiais uždaviniais. Šis tarpusavio ryšys, atsakomybė ir bendrų tikslų siekis – sektinas pavyzdys ir šiandien. 

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku