13Objektai(-ų)

Lietuvių kalbos draugijos leidybos veikla

LKD leidybos veiklos pėdsakas – smulkūs vidinėms organizacijos reikmėms skirti leidiniai: įstatai, memorandumas dėl rašybos ir kt., „Gimtosios kalbos“ žurnalas, praktikai skirtas kalbos patarimų sąvadas „Kalbos patarėjas“ (1939).

Išlikusiuose LKD dokumentuose nuo pat pirmųjų veiklos žingsnių matyti Draugijos steigėjų siekis perimti nuo 1933 m. einantį „Gimtosios kalbos“ žurnalą. Dėl ūkinių ir organizacinių priežasčių šis žurnalas LKD leidiniu oficialiai tapo tik 1938 m. Tačiau „Gimtosios kalbos“ rengimas ir leidyba dar iki LKD įkūrimo rėmėsi kalbininkais ir kalbos entuziastais, kurie 1935 m. ar vėliau tapo LKD nariais. Į LKD buvo įstoję ir visi „Gimtosios kalbos“ vyriausieji redaktoriai: Jurgis Talmantas (1933–1935), Leonardas Dambrauskas (vėliau Dambriūnas, 1936–1937), Petras Jonikas (1938–1941), redakcinės komisijos nariai Sofija Čiurlionienė, Viktoras Kamantauskas, Antanas Salys, Pranas Skardžius, administratorius Julius Būtėnas.

Keičiantis „Gimtosios kalbos“ leidėjams bei vyriausiesiems redaktoriams, išliko pirmaisiais žurnalo leidybos metais nusistovėję skyreliai (straipsniai, kronika, „Klausimų kraitelė“, recenzijos, apžvalgos ir kt.). Įsteigus LKD, „Gimtosios kalbos“ turinį papildė teoriniai ir praktiniai straipsniai, parengti pagal visuotiniuose susirinkimuose skaitytus pranešimus, „Klausimų kraitelės“ atsakymai, pagrįsti susirinkimuose suderintu kalbos reiškinių vertinimu, Draugijos kronika ir dokumentai.

„Gimtoji kalba“ buvo vienintelis tokio turinio periodinis leidinys Lietuvoje, autoritetingų ir patikimų kalbos patarimų šaltinis. 
Perėmusi „Gimtosios kalbos“ leidybą, LKD turėjo rūpintis ne tik turiniu, bet ir ūkiniais bei administraciniais reikalais. Ketinta reguliariai leisti LKD priedus. Pirmasis priedas buvo 1939 m. išleistas reikšmingas kalbos praktikos leidinys – „Kalbos patarėjas“. Deja, įsibėgėjančią leidybos veiklą sustabdė sovietų okupacija. Paskutinis, trigubas, „Gimtosios kalbos“ numeris išėjo 1941 m. pirmąjį pusmetį. Nacių Vokietijos okupacijos metais leidybos atnaujinti nepavyko, o grįžus sovietams, didžioji dalis veikliųjų LKD narių pasitraukė į Vakarus.

LKD leidybos veikla buvo atnaujinta, JAV atkūrus Draugiją ir pradėjus leisti „Gimtąją kalbą“ (1958–1968).
 

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku