„Apaštalų darbai ir laiškai“, 1525 m.

„Apaštalų darbai ir laiškai“ – antroji ir paskutinė Skorinos Vilniuje išleista knyga. Ji perteikia tradicinį liturginį tekstą bažnytine slavų kalba su Skorinos rašytomis pratarmėmis, palengvinančiomis šios Šventojo Rašto dalies suvokimą. Knygoje nurodyta ir leidimo data, ir vieta: 1525 metų kovo mėnesį šlovingame Vilniaus mieste (лѣта 1525 мѣсеца марта во славном мѣсте Виленском). Šia knyga Skorina pratęsė savo Biblijos projektą, pradėtą Prahoje 1517–1520 m. Tiesa, šiai knygai kiek trūksta iškilmingo puošnumo, skoningo meniškumo ir anksčiau nuosekliai įgyvendintos nuostatos iliustruoti tekstą – viso to, kas būdinga Prahos spaudos laikotarpiui. Meninį leidinio „skurdumą“ – palyginti su Rusėniškąja Biblija – greičiausiai lėmė gabių vietinių medžio raižytojų stoka, taip pat ta aplinkybė, kad Prahoje sukurtos ksilografijos (išskyrus kai kurias dekoro smulkmenas) dėl kažkokių priežasčių Vilniaus nepasiekė.
„Apaštalų darbų ir laiškų“ tekstas, kiek pataisytas pagal ketvirtąją – spausdintinę – čekiškos Biblijos laidą, išspausdintas juodai, papildomos rubrikos: knygos pavadinimas antraštiniame lape, liturginių skirsnių pradžios ir pabaigos žymėjimas tekste ir atitinkamų savaitės dienų paraštėse bei nuorodos į kai kurių skirsnių skaitymo tvarką, – raudonai. Dvispalvę spaudą Skorina čia taikė dažniau nei Rusėniškojoje Biblijoje ir „Mažojoje kelionių knygelėje“.
Kaip nurodo žinomas slavistas Sergejus Temčinas, abu Vilniaus leidiniai buvo skirti visuomenei šviesti ir mokyti tikėjimo tiesų paprastus žmones. Mat svarbiausią jų dalį sudaro Psalmynas, Valandynas, Apaštalų darbai ir laiškai – tos knygos, kurios stačiatikių tradiciškai naudotos pradiniams rašto įgūdžiams lavinti: nuo jų skaitymo prasidėdavo raštingumo formavimas. Čia būtina pridėti ir kitą, ne mažiau svarbų dalyką – jos naudotos taip pat dvasiniam: religiniam ir etiniam, asmens ugdymui.