Lietuvos didieji kunigaikščiai Jogailaičiai

Lietuvos valdovo dvaras buvo dar viena vieta, kurioje jaustas spausdinto žodžio poreikis, ir radosi kai kurie tekstai, virtę ankstyviausiais Lietuvos leidiniais. Tai atsitiko valdant trims didiesiems kunigaikščiams. Pirmas iš jų – Aleksandras Jogailaitis (LDK valdė 1492–1506). Su šiuo valdovu šiandien siejame valstybės modernizavimą XV–XVI a. sąvartoje. Tai ir Magdeburgo teisių suteikimas LDK miestams (suteikta net 12), ir mūrinės statybos plėtra valstybės sostinėje (valdovo rūmai, gynybinė miesto siena, Bernardinų, Šv. Onos bažnyčios), ir savų pinigų kaldinimas. Šio valdovo valia imta reorganizuoti kanceliarija, pradėtas tvarkyti valstybės archyvas – Lietuvos Metrika, įsteigta profesionali, aktyvi pasiuntinių tarnyba, sukurta nauja valdžios ženklų (antspaudų) sistema ir kt. Valdovas turėjo knygų rinkinį – 1506 m. iždo inventoriuje surašytos 39 jo knygos. Aleksandras Jogailaitis įvairiems darbams Vilniuje telkė išsilavinusius žmones. Taip į sostinę trumpam ar ir visam laikui atvyko asmenys, kurių vardais pažymėti ankstyviausi Lietuvos leidiniai: Albertas iš Brudzevo, Martynas iš Radomo, Jonas Sakranas ir Erazmas Ciolekas.
Antrasis – Aleksandrą valdovo soste pakeitęs Žygimantas Senasis (valdė 1506–1548). Jis ženklių pėdsakų paliko įstatymdavystės srityje: suteikė privilegijų Vilniaus miestui, o 1529 m. patvirtino I Lietuvos Statutą. Tai – itin pažangus tiems laikams, Lietuvos valstybingumą tvirtinęs ir gyventojus etnopolitinėn bendrijon jungęs dokumentas. Užsienio politikos srityje Žygimantas pasižymėjo sėkminga veikla stiprinant valstybės pozicijas santykiuose su Šventąja Romos imperija, Šventuoju Sostu ir kitur Europoje. Šį valdovą kaip pergalingą karvedį išgarsino kelios sėkmingos karinės kampanijos, ypač – 1514 m. rugsėjo 8 d. pasiekta pergalė prie Oršos. Tai atspindi jo valdymo metais pasirodę Lietuvoje sukurti ar iš LDK kilusių asmenų svetur publikuoti leidiniai: paties Žygimanto Senojo, Adomo iš Bochynio, Jokūbo Pizono, Jono Dantyszeko, Andriaus Krzyckio, Jono Visliciečio, Zacharijaus Ferrerio, Mikalojaus Husoviano, Jurgio Albinijaus ir Grzegožo iš Šamotulų kūriniai.
Trečiasis – pastarojo sūnus Žygimantas Augustas (valdė 1544–1572). Stiprindamas ir modernizuodamas valstybę, jis tęsė tėvo darbus. 1566 m. jis patvirtino II Lietuvos Statutą ‒ ypač svarbų, valstybę naujomis aplinkybėmis tvirtinusį dokumentą. Žygimanto Augusto valdymo metai pažymėti kruvinu Livonijos karu (1558–1583), privertusiu 1569 m. sudaryti Liublino uniją. Jam valdant išsiplėtė Reformacija, o jo dvaras Vilniuje prisidėjo prie humanizmo sklaidos Lietuvoje. Aukštą valdovo dvaro knygos kultūrą demonstruoja jo asmeninė biblioteka. Ją sudarė 4‒5 tūkstančiai tomų. Jam valdant, Karaliaučiuje išėjo pirmosios lietuviškos, o Lietuvos Brastoje – pirmosios lenkiškos knygos. Daugiausia knygų jam valdant išleido garsus teisininkas Petras Roizijus.

Ldk Žygimanto Senojo raštas, kuriuo jis patvirtina, kad Vilniaus miesto taryba privalo veikti pagal senąsias didžiųjų kunigaikščių privilegijas, ir uždraudžia Vilniaus plebėjiškai bendruomenei kelti klausimą apie jos naujai sudarytas miesto savivaldos taisykles.

Ldk Žygimanto Senojo raštas, kuriuo jis panaikina savo ankstesnę privilegiją (naujas Vilniaus miesto savivaldos taisykles), duotą miesto plebėjiškosios bendruomenės naudai, ir įsako miestiečiams klausyti tarybos pagal seną tvarką.