Apie parodą

2022-aisiais minime 500-ąsias spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metines. 1522 m. Vilniuje rusėnas Pranciškus Skorina išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žyminčią didžiulės svarbos permainų Lietuvos kultūroje pradžią. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tapo knygas spausdinančių, tai yra moderniausias savo metui informacijos bei komunikacijos priemones ir būdus įsisavinusių, Europos šalių bendrijos nare. Tai nebuvo atsitiktinis įvykis. Jį sukėlė kelios priežastys, o lėmė iškiliausi ano meto Lietuvos valstybės, kelių konfesijų, mokslo ir kultūros žmonės. Apie tai pasakojama šioje parodoje.
Būsimasis spaudos Lietuvoje pradininkas gimė Polocke 1470 m. Jo tėvas buvo turtingas odomis ir kailiais prekiavęs stačiatikis pirklys Luka Skorina. Pranciškus turėjo vyresnį brolį Ivaną, po tėvo mirties perėmusį verslą. Nėra žinoma, kur Pranciškus išėjo pradžios mokslus. Spėjama, kad katalikiškąja kultūra jį sudominę bernardinai, o pradžios mokslus jis išėjęs Vilniuje. 1504‒1506 m. Skorina studijavo Krokuvos universitete, kur įgijo laisvųjų menų bakalauro laipsnį. Nežinoma, kur tęsė studijas paskui, kur gavo magistro laipsnį ir kur įgijo medicinos žinių. Mat po to, 1512 m. rugsėjį, jis Paduvos universitete eksternu išlaikė egzaminus ir gavo medicinos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau jį regime Prahoje: 1517‒1519 ar 1520 m. jis čia, pirkliui Severynui priklausiusioje spaustuvėje, išleido Senojo Testamento vertimą į bažnytinę slavų kalbą (žinomos 23 knygos). Apie 1520-uosius persikėlęs į Vilnių, čia tęsė leidėjo darbą. Apie 1522 m. jis Vilniuje išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525 m. ‒ „Apaštalų darbus ir laiškus“. Šios knygos – pirmieji Lietuvos teritorijoje gimę spaudiniai. 1523‒1535 m. Skorina tarnavo Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių – buvo jo asmeninis gydytojas.
Veikiai Skorina patyrė daug sunkių išbandymų. 1530 m. Vilnių nusiaubusio gaisro metu sudegė jo spaustuvė. Netrukus po to mirė žmona. 1532 m. už brolio Ivano skolas kreditoriai Pranciškų apskundė teismui, tad jam teko kurį laiką praleisti Poznanės kalėjime. Brolio sūnaus Romano pastangomis karalius Žygimantas Senasis jį išteisino. Vis dėlto palankaus valdovo nuosprendžio buvo per maža vėl imtis knygų spausdinimo Vilniuje. Tuo metu miesto magistratą ir visą miestiečių bendruomenę krėtė dideli nesutarimai dėl verslų bei turtų. Gaisro nuostoliai ir vilniečių rietenos sugriovė paskutinę atramą, o būtent, turtingųjų Vilniaus piliečių palaikymą, kuris iki tol gaivino Skorinos veiklą. Tad pasiėmęs vaikus, Pranciškus išvyko į Prahą, kur 1535‒1539 m. ėjo karaliaus Ferdinando I Habsburgo sodininko pareigas. Apie Pranciškaus mirties laiką sprendžiame iš 1552 m. sausio 29 d. karaliaus rašto, išduoto sūnui Simeonui dėl Skorinos turto grąžinimo paveldėtojui. Kitas sūnus Františekas žuvo 1541 m. Prahą nusiaubusio gaisro metu. Simeonas buvo gyvas dar 1593 m.
Skorinos knygų reikšmė – didžiulė. Pirmiausia jos tvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos būtį, pagrįstą stipria kultūrine jos piliečių tapatybe. Skorinos knygos tai darė kartu su kitomis reikšmingomis permainomis valstybėje ‒ ūkio, teisės ir kitomis inovacijomis. Be to, Skorinos gyvenimas ir darbai rodo kai kurias kitas svarbias kultūrų sąveikos tendencijas. Kultūros inovacijos tuo metu į Lietuvą plaukė ir iš Krokuvos, ir iš Paduvos bei Sienos, ir iš Karaliaučiaus bei Vitenbergo, ir iš Vienos bei Prahos. Skorina Prahoje pratęsė rašymo bažnytine slavų ir rusėnų kalbomis tradiciją ir realizavo naują – spausdinimo kiriliniais rašmenimis – galimybę. 1522 ir 1525 m. tai buvo pakartota Vilniuje. Tad netenka stebėtis, kad būtent čia, senojoje Lietuvos sostinėje, tuo metu buvo įgyvendinta ir galimybė rašyti lietuviškai. Veikiai atėjo 1547-ieji, kai Lietuva, jau turėjusi spausdinimo lotynų ir slavų kalbomis įgūdžių, spausdinto žodžio repertuarą papildė dar ir lietuviškais tekstais. Po šešerių metų (1553) prasidėjo LDK lenkiškos spaudos istorija. Šitų įvykių ištakose regime Skorinos knygas.

Parodos partneriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovų rūmai, Vilniaus universiteto biblioteka

Idėjos autorius dr. Sigitas Narbutas
Parodą rengė dr. Daiva Narbutienė, dr. Sigitas Narbutas
Konsultavo doc. habil. dr. Ilja Lemeškinas, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas
Medžiagą internete pateikė Audronė Steponaitienė