LDK sostinė Vilnius XV–XVI a.

Skorinos parengtų knygų leidimą rėmė įtakingi Vilniaus miesto gyventojai, be kurių paramos šie leidiniai vargiai būtų išvydę dienos šviesą. Šešių 1517–1518 m. Prahoje leistų knygų nemenką tiražo dalį finansavo Vilniaus pirklys, miesto tarėjas ir burmistras Bagdonas Onkovas. Vilniaus vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus namuose Pranciškus įsteigė pirmą spaustuvę LDK ir visose rytų slavų žemėse.
Tokia padėtis Vilniuje susiklostė ne iš karto, o per 130 miesto savivaldos metų. Mat, įvesdamas Aukštaitijoje katalikybę, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila 1387-03-22 privilegija Vilniui suteikė Magdeburgo teises. Jos gynė miestiečių luomo – amatininkų (cechų narių) ir pirklių gildijų narių – teises, leido turėti turgus, imti iš prekybininkų rinkliavas ir kt. Be Pilies ir Vyskupo, tada mieste atsirado Magistrato jurisdika. Jos reikšmę padidino kitų valdovų suteiktys. Ypač svarbios buvo Ldk Žygimanto Kęstutaičio 1432-09-27 ir Ldk Kazimiero Jogailaičio 1441-04-07 Vilniui suteiktos privilegijos, gerokai išplėtusios Magistrato jurisdikos teises.
Kol miestas neturėjo savivaldos, Vilnių prižiūrėjo valdovo vietininkas, paskui šias funkcijas perėmė magistratas, arba miesto taryba. Ji tvarkė miesto ūkį, rinko mokesčius, rūpinosi sostinės iždu, už atlygį tvirtino pirkimo ir pardavimo, dovanojimo aktus ir testamentus. Teikdamas notarines paslaugas, magistratas vadovavosi Magdeburgo teise, valdovų privilegijomis ir miesto nuostatais – vilkieriais. XVI a. Vilniaus miesto tarybą sudarė 12 burmistrų ir 24 tarėjai, iki gyvos galvos rinkti iš turtingiausių miestiečių. Pusė jų buvo katalikai bei protestantai, pusė – stačiatikiai. Pareigas magistrate jie ėjo ne visi kartu, o pamečiui po 2 burmistrus ir 4 tarėjus.
Pirkliai ir cechų nariai sudarė turtingiausią miestiečių sluoksnį. Jau 1432-09-25 privilegija Ldk Žygimantas Kęstutaitis Vilniaus miestiečiams leido prekiauti be muitų visoje LDK teritorijoje. Kiti valdovai Vilniaus pirklių teises dar labiau išplėtė. XVI a. Vilniuje būta nuo 150 iki 200 pirklių. Į cechą pirmieji Vilniuje susibūrė auksakaliai. Jų cecho statutą 1495-08-23 Trakuose patvirtino Ldk Aleksandras Jogailaitis. XVI a. amatininkų cechų skaičius sparčiai augo; amžiaus pabaigoje jų buvo jau 25, ir jie vienijo 44 amatų meistrus.

Ldk Žygimanto Kęstutaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikia Magdeburgo teises pagal Krokuvos miesto pavyzdį.

Ldk Kazimiero Jogailaičio privilegija, kuria Vilniaus miestui naujai suteikia (patvirtina) Magdeburgo teisę, atleidžia miestiečius nuo pavaldumo žemės teisės teismams ir paveda juos miesto vaito jurisdikcijai.

Ldk Aleksandro privilegija, kuria patvirtina Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1441-04-17 Beržtuose duotą privilegiją, suteikiančią Vilniaus miestui Magdeburgo teises, taip pat papildomai duoda Vilniaus miestiečiams išimtinę teisę prekiauti vynu, apyniais, turėti vaško svėryklą.

Ldk Žygimanto Senojo privilegija, kuria patvirtina Lietuvos didžiųjų kunigaikščių duotas Vilniaus miestui teises ir privilegijas.