Pranciškus Skorina Vilniuje, Karaliaučiuje ir Poznanėje 1520–1535 m.
Štai tokiomis aplinkybėmis Skorina apie 1520 m. iš Prahos persikėlė į Vilnių. Čia, burmistro Jokūbo Babičiaus namuose, jis įsteigė pirmą spaustuvę Kunigaikštijoje. Vilniuje apie 1522 m. jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“, žyminčią spaudos Lietuvoje pradžią. Ją sudaro Psalmynas su liturginių tekstų priedais (22 šios knygos dalis kai kurie specialistai laiko atskirais leidiniais). 1525 m. Skorina išspausdino „Apaštalų darbus ir laiškus“, t. y. vieną Naujojo Testamento dalį. Veik tuo pačiu metu jis sukūrė šeimą – vedė Vilniaus tarėjo ir burmistro Jurgio Odverniko našlę, turėjusią nekilnojamojo turto Vilniuje. Ištekėjusi už Pranciškaus, ji finansiškai dalyvavo jo brolio Jono Skorinos prekybos veikloje. Kai brolis 1529 m. Poznanėje mirė, Pranciškus turėjo ten vykti, kad atgautų savo žmonos investuotas lėšas. Ši aplinkybė vėliau jam gerokai apkartino gyvenimą.
1530 m. Skorina lankėsi Karaliaučiuje ir kelis mėnesius kaip gydytojas tarnavo Prūsijos hercogui Albrechtui Brandenburgiečiui. Kažkokios rimtos priežastys jį netrukus privertė grįžti į Vilnių. Grįžimas buvo triukšmingas: Skorinai išvykus, hercogas apskundė jį Vilniaus vaivadai Albertui Goštautui, kad tas slapta išsivežė du jo pavaldinius: gydytoją žydą ir spaustuvininką, ir pareikalavo juos sugrąžinti į Prūsiją.
Grįžęs į Vilnių, Pranciškus vėl tarnavo Vilniaus vyskupui Jonui. 1532 m. buvę Jono kreditoriai žydai Mozė ir Lozorius iš Varšuvos bei Jokūbas iš Poznanės pasiskundė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, kad Skorina esąs jiems skolingas už savo velionį brolį, bet nenorįs mokėti skolų ir slapstosi. Netrukus Pranciškus buvo suimtas ir kelis mėnesius kalėjo Poznanėje. Jono sūnus ir paveldėtojas Romanas, atvykęs iš Gdansko, įrodinėjo, kad jo dėdė nėra atsakingas už savo brolio skolas. Tais pačiais metais savo privilegija tai patvirtino karalius Žygimantas Senasis.
Nėra žinoma, kaip jo gyvenimas klostėsi po to. Pasiėmęs abu sūnus, apie 1535 m. Skorina išvyko į Prahą, kur dirbo Čekijos ir Vengrijos karaliaus Ferdinando I Habsburgo sodininku ir rūpinosi savo vaikų auklėjimu.
Iš: Przywilie kapituły Wileńskiey od roku 1391 do 1534 w dwu sześciach [Vilniaus kapitulos privilegijų nuorašų knygos]. Kn. 1. Vilnius, [XVI–XVII a.].
LMAVB RS F43-202, lap. [113 recto]
Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių raštas dėl katedros prelato kantoriaus pareigybės materialinio aprūpinimo. Pirmuoju liudininkų sąraše paminėtas „gydytojas Pranciškus“.
LMAVB RS F6-127
Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių raštas, kuriuo stikliui Jonui Paleckiui duoda Vilniuje sklypą su dirbtuve, įpareigodamas tiekti vyskupui nustatytą kiekį stiklo ir jo dirbinių.
LMAVB RS F6-146
Popiežiaus Klemenso VII raštas Vilniaus vyskupui Jonui iš Lietuvos kunigaikščių, kuriuo leidžia giedotines mišias prie Vilniaus katedros Šv. Trejybės altoriaus laikyti taip pat nakties metu.
LMAVB RSS L-17/2-57
GSta PK, XX HASTA Königsberg, Ostpreußische Foliant 48, S. 528
Rašte Vilniaus vaivados prašoma visuose reikaluose padėti Pranciškui Skorinai.
GSta PK, XX HASTA Königsberg, Ostpreußische Foliant 48, S. 530
GSta PK, XX HASTA Königsberg, Ostpreußische Foliant 48, S. 537
Rašte Vilniaus vaivadai skundžiamas Pranciškus Skorina.
APP Akta m. Poznania I. 114, s. 282–283
Poznanės magistrato knygon įrašytas karaliaus Žygimanto raštas dėl Pranciškaus Skorinos sulaikymo už brolio skolas.
APP Akta m. Poznania I. 114, s. 247
Įrašas Poznanės magistrato knygoje apie tai, kad Romanas Skorina, Ivano sūnus ir paveldėtojas, pareikalavo pripažinti jį dėdės Pranciškaus gynėju, o patį Pranciškų paleisti iš kalėjimo.
APP Akta m. Poznania I. 114, s. 338–339
Įrašas Poznanės magistrato knygoje apie tai, kad Pranciškus Skorina Poznanės magistratui įteikė karaliaus Žygimanto raštą dėl savo išlaisvinimo.