Vilniaus ir Lucko vyskupai

Spausdinto žodžio poreikis taip pat jaustas aukščiausių Lietuvos katalikų hierarchų – Vilniaus ir Lucko vyskupų – aplinkoje. Iš pastarųjų paminėti nusipelno Vilniaus vyskupai Albertas I Taboras (vyskupiją valdė 1492–1507), Albertas II Radvila (valdė 1507–1519) ir Jonas II iš Lietuvos kunigaikščių (valdė 1519–1536), taip pat Lucko vyskupas Paulius Alšėniškis (Lucko vyskupiją valdė 1507–1536, Vilniaus – 1536–1555).
Šie Katalikų Bažnyčios hierarchai prisidėjo prie kai kurių ankstyviausių Lietuvos leidinių. Albertui Taborui pavedus, Vilniaus kanauninkas Martynas iš Radomo parengė „Agendą“, 1499 m. dviem variantais išleistą Gdanske. Šio vyskupo prašymu žymiausias XV–XVI a. sąvartos lenkų teologas Jonas iš Osvencimo, žinomas Sakrano vardu, Lietuvoje parašė ir 1501 m. Krokuvoje išspausdino teologijos veikalą „Rusėnų apeigų klaidų paaiškinimas“, vėliau ištraukomis kelissyk perspausdintą Europoje. Albertas Radvila palikuonių dėkingumo nusipelnė, 1515 m. paskelbęs pirmąjį Vilniaus katedros kapitulos statutų sąvadą. Lucko vyskupo Pauliaus Alšėniškio pastangomis 1519 m. Krokuvoje išėjo „Lucko vyskupijai skirti vyskupijos nutarimai“.
Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių nuopelnai aptariami toliau atskirai.

Vilniaus vyskupo Alberto Taboro raštas, kuriuo jis įsteigia 8 kunigų mansionarijų ir dar vieną altorių Vilniaus katedros Vyskupų koplyčioje.

Vilniaus vyskupo Alberto Radvilos raštas, kuriuo Lipos bažnyčios klebonu skiria Joną Petrovskį.

Ldk Žygimanto Senojo raštas, kuriuo Lucko vyskupui Pauliui Alšėniškiui suteikia teisę prezentuoti Vilniaus vyskupui kandidatus į Vilniaus katedros archidiakono ir kanauninko vietas.

Lucko vyskupo Pauliaus Alšėniškio raštas, kuriuo jis patvirtina savo tarno Alberto Dubo nuosavybės teises į žemę, duotą jo tėvui Volpos valdoje ir papildomai jam dovanoja tris valstiečius su šeimomis, žeme bei prievolėmis.