Lietuvos didieji kancleriai

Lietuvos valdovų kanceliarija buvo dar viena institucija, tenkinusi pačius įvairiausius rašto kultūros poreikius. Jos ištakos siekia 1392 m., Vytauto valdymo pradžią. Vytauto įsteigta raštinė Kazimiero Jogailaičio valdymo metais virto kanceliarija; nuo 1441 m. jai vadovavo specialus pareigūnas – kancleris. Komunikacijai viduje ir su užsieniu naudotos dvi rašto tradicijos – lotynų ir slavų. XV a. su kancleriu darbavosi keliolika raštininkų ir rašovų, vėliau jų skaičius augo. Aleksandro Jogailaičio valdymo metu kanceliarija tapo LDK politikos centru. Į šį postą skiriami asmenys kartu ėjo ir Vilniaus vaivados pareigas.
Iš Vilniaus vaivadų ir didžiųjų kanclerių mums svarbūs du: Mikalojus Radvila (kanceliarijai vadovavo 1509–1521) ir Albertas Goštautas (1522–1532). Su Mikalojumi Radvila susijęs Mikalojaus Husoviano gyvenimas ir darbai. Vienu metu Husovianas tarnavo ir jam, ir Lucko vyskupui Pauliui Alšėniškiui. Mat 1518 m. liepos 29 d. jis kaip „Peremyslio vyskupijos dvasininkas, Apaštalų Sosto valia notaras ir raštininkas“ pasirašė Pauliaus Alšėniškio motinos Sofijos testamentą. 1519 m. birželio 16 d. Goniondze jis surašė Mikalojaus Radvilos raštą bajorui Janui Slavinskiui, pasivadindamas šio vaivados notaru. Galbūt iškart po to, nuo 1519 iki 1522 metų, Husovianas lankėsi Romoje, į kurią galėjo atsivežti poemos „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ sumanymą ar netgi apmatus (poema išėjo Krokuvoje 1523). Dar didesni Mikalojaus Radvilos nuopelnai įstatymdavystės srityje. Tai jam vadovaujant buvo parengta pirmoji I Lietuvos Statuto (toliau – I LS) redakcija.
Didžiojo kunigaikščio kanceliarija itin našiai darbavosi jai nuo 1522 m. stojus vadovauti naujam Vilniaus vaivadai Albertui Goštautui. Stiprindamas teisinę valstybės apsaugą, Goštautas pasirūpino, kad į Statutą būtų įrašyti draudimai svetimšaliams Lietuvoje įsigyti turtų ir užimti tarnybas. Tokį I LS Žygimantas Senasis patvirtino 1529 m. Goštauto aplinkoje buvo sukurti du Lietuvos metraščių sąvadai: Platesnysis ir Platusis (Bychovco kronika). Juose pirmą kartą buvo pateiktas apibendrintas Lietuvos istorijos vaizdas. Goštautas turėjo asmeninę biblioteką. Išliko gausiai iliustruotas jo maldynas, 1528 m. sukurtas garsaus Lenkijos dailininko, cistersų vienuolio Stanislovo Samostšelniko.
Žygimantas Senasis Lietuvos kilmingiesiems buvo pasižadėjęs I LS išspausdinti, todėl kai kurie mokslininkai spėja Skoriną tuo tikslu iš Prahos persikėlus į Vilnių.

Goniondzo valdos savininko, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, kuriuo bajorui Jonui Slavinskiui palieka Mikicino žemę. Raštą parengė notaras Mikalojus Husovianas.

Vilniaus vaivados ir Lietuvos didžiojo kanclerio Alberto Goštauto raštas, kuriuo jis savo sklypą su smukle Vilniuje keičia į Kijevo vyskupo Mikalojaus Viežgailos „vietą“ ir sklypą, anksčiau priklausiusį Lucko vyskupo Pauliaus Alšėniškio seseriai Pacienei.

„Pagyrimas“ sukurtas 1529 m. dėkojant už I Lietuvos Statuto patvirtinimą. Jo tekstas išliko trimis kalbomis: lenkų, lotynų ir rusėnų. Lenkiško teksto nuorašas iš XVIII a. LDK istorijos raštų rinkinio.