Kiti leidiniai

Ežys

1907–1909 m. knygnešys, „Vilniaus žinių“ spaustuvės darbuotojas Kostas Stiklius (1880–1962), pasirašydamas Dagio-Nemelagio, Stiklelio slapyvardžiais, leido ir redagavo satyros ir humoro žurnalą Ežys. Iš viso per trejus metus pasirodė 10 leidinio numerių. Jau dėl pirmajame leidinio numeryje išspausdintos humoristinės miniatiūros „Bažnyčioje“ Ežio leidėjui buvo iškelta baudžiamoji byla už bažnyčios įžeidimą.

Lietuvių tauta

Jono Basanavičiaus iniciatyva Vilniuje 1907 m. pradėtas leisti humanitarinio profilio Lietuvių mokslo draugijos žurnalas Lietuvių tauta, kuris ėjo iki 1935 m. Po Vilniaus universiteto uždarymo Lietuvoje nebuvo aukštųjų mokyklų, lietuvių mokslo pajėgos buvo išsisklaidžiusios, tad buvo stengiamasi jas sutelkti bent apie periodinę spaudą. Leidimą publikuoti tęstinį mokslo darbų rinkinį Jonas Basanavičius gavo dar prieš įsisteigiant Draugijai ir jau 1907 metais išleido pirmąją rinkinio knygą. 1907 m. rugpjūčio 18–19 d. buvo išrinkta redakcinė komisija Lietuvių mokslo draugijos raštams leisti, kurią sudarė J. Basanavičius, A. Bezzenbergeris, K. Būga, J. Jablonskis, K. Jaunius, A. Smetona, J. Tumas-Vaižgantas, A. Voldemaras ir E. Volteris. Nuo 1909 m. žurnalą redagavo A. Smetona, M. Biržiška ir J. Šlapelis, vėliau – J. Basanavičius ir kiti. Pirmieji leidybos metai buvo įtempti, dalys būdavo leidžiamos kasmet, vėliau, po Pirmojo pasaulinio karo, leidybos sąlygos pasikeitė. Leidinys leistas numeruotomis knygomis, kurios skaidytos į dalis (iki 1923 m.) ir sąsiuvinius (nuo 1925 m.). Iš viso išspausdintos 5 knygos. Žurnale spausdinti Lietuvių mokslo draugijos referatai, straipsniai, skirti Lietuvos istorijos, kultūros, lietuvių kalbos, etnografijos, tautosakos klausimams. Pagrindiniai Lietuvių tautos bendradarbiai buvo J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Būga, K. Grinius ir kiti.

Lietuvis

Lietuvos bitininkas

Tik leidus lietuvišką spaudą, jau 1904 m. gruodžio 3 dieną, kunigas, vienas iš „Dvylikos Vilniaus apaštalų“, veiklus lietuvybės skleidėjas Juozapas Ambraziejus (1855–1915) gavo cenzūros leidimą laikraščiui Lietuvos bitininkas, kurio 1905 m. pats vienas išleido 12 numerių. 1906–1908 m. vietoj Lietuvos bitininko leido Šviesą, iš pradžių žemės ūkio klausimais, o 1907–1908 m. skirtą vien kovai už lietuvių teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose. Ji virto „Sąjungos pagražinimui teisių lietuviškai kalbai Rymo Katalikų bažnyčiose Lietuvoje“, įsteigtos 1907 metais, kurios vienas pirmųjų sumanytojų buvo J. Ambraziejus, leidiniu. Už reikalavimą Vilniaus vyskupu skirti lietuvį J. Ambraziejaus kunigo įgaliojimai buvo sustabdyti. Vėliau jis vertėsi bitininkyste.

Teatras

Pirmasis lietuviškas tęstinis leidinys, skirtas vien draminiams kūriniams, Teatras pasirodė 1911 metais. 1911–1914 m. kas du mėnesius iš viso išleista 12 knygų. Leidėju redaktoriumi buvo Jonas Strazdas, o tikruoju redaktoriumi – Adolfas Vėgėlė. Daugiausia buvo spausdinama J. Strazdo (J. Jaunučio), A. Vėgėlės, Mykolo Sleževičiaus į lietuvių kalbą verstų užsienio rašytojų draminių kūrinių: dramų, komedijų, operečių – V. Gutovski „Švarkas ir milinė“, Togobočnij „Iš meilės“, „Žmogžudžiai“, M. Balucki „Vyro jieškojimas“ ir kitų. Išspausdinta ir lietuvių autorių dramų: Pijaus Mičiulio „Erškėčių taku“, Kazimiero Ralio (Vargovaikio) „Kova su girtuoklybe“, Kazio Puidos „Gairės“, J. Strazdo „Sugrįžo“.

Vaivorykštė

Leidėjas Jonas Rinkevičius, paskatintas sėkmės, leidžiant almanachą Švyturys, sumanė leisti vien literatūrai skirtą periodinį leidinį. 1912 m. gavo valdžios leidimą literatūros žurnalui Vaivorykštė. Leidinio redaktoriumi pakvietė Liudą Girą. 1912 m. Vaivorykštė surinko tik 17 prenumeratorių, todėl, kad nebūtų prarastas leidimas, kuris buvo išduodamas tik vieneriems metams, išleido tik nedidelės apimties (20 puslapių) brošiūrą, apipavidalintą kaip būsimas leidinys. Pirmoji tikroji Vaivorykštės knyga išėjo 1913 metais. Ėjo kas ketvirtį 1000 egz. tiražu. Iš viso 1913–1914 m. žurnalo išspausdinti 4 numeriai, 12–13 spaudos lankų, apie 800 puslapių. Prenumeratos kaina buvo 3 rubliai 50 kapeikų. Pirmasis numeris išėjo paprastu baltu viršeliu, antrajam viršelį piešė Vytautas Bičiūnas. 1914 m. pirmąjį numerį papuošė Petro Rimšos pieštas viršelis. 1914 m. išleista tik viena knyga. Antrąją jau beveik visą surinkus, J. Rinkevičius pritrūko lėšų, o netrukus prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas visai sustabdė žurnalo leidybą. Vaivorykštėje savo kūrybą skelbė Maironis, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Krėvė, Kleopas Jurgelionis, Liudas Gira, Mykolas Vaitkus, Balys Sruoga, Kazys Binkis, Motiejus Gustaitis ir kiti.

Aušra

Aušra – dvisavaitinis katalikiškas laikraštis, ėjęs 1911–1915 metais. Aušrai leisti 1911 m. kovą Vilniuje buvo įkurta „Įsitikėjimo draugija Mironas, Petrulis, Novickis ir bendrovė lietuvių knygoms ir laikraščiams leisti“. Nuo 1911 m. spalio 6 d. ją redagavo kunigas Petras Kraujalis, nuo 1914 m. birželio 19 d. iki 1915m. balandžio 29 d. – kunigas Juozas Bakšys, toliau iki 1915 m. rugsėjo 6 d. –vėl Petras Kraujalis. Iš viso 1911–1915 m. išleista 152 numeriai. 1914–1915 m. ėjo su priedais: mėnesiniu „Gydytoju“ ir dvisavaitiniu „Mūsų ūkiu“. 1915 m. vokiečių kariuomenei užėmus Vilnių, Aušra buvo sustabdyta, redaktorius pasitraukė į Rusiją.

Bendrija

Medicina ir gamta

Kelias

Žemdirbys

Balsas

Naujoji srovė

Visuomenė

Mėnesinis laikraštis, skirtas visuomenės mokslo ir literatūros reikalams, ėjęs 1910–1911 m. Vilniuje. Iš viso pasirodė 20 numerių. Viešai leidėja buvo Alina Ona Paulauskytė, atsakingoji redaktorė – Viktorija Landsbergienė. Iš tiesų redagavo Mykolas Biržiška ir Augustinas Janulaitis, kurių ir buvo paskelbta daugiausia straipsnių. Spausdinta literatūros kritikos straipsnių, grožinės literatūros kūrinių. 1911 m. gegužės 5 d. laikraštis konfiskuotas ir leidėja A. O. Paulauskytė patraukta atsakomybėn. Nespėtą paskelbti medžiagą redakcijos kolektyvas išleido vienkartiniu 64 puslapių apimties leidiniu „Žvilgsnis: vienadienis raštas“ (1912 m. vasario 10 (23) d.).

Vienkartiniai leidiniai

Vienkartinius leidinius imta leisti daugiausia dėl cenzūros persekiojimų. Jie buvo laikomi knygine, tai yra vienkartine produkcija, kuriai nereikėdavo išankstinių cenzūros patikrinimų. Dažnai vienkartiniai leidiniai buvo leidžiami vietoj cenzūros uždraustų periodinių leidinių, bet pasitaikydavo, kad vėliau jie tapdavo žurnalu ar laikraščiu. Vienkartiniai leidiniai neturėjo periodikai būdingos numeracijos, bet išeidavo su pažymėta leidimo data.
Pirmieji vienkartiniai leidiniai Lietuvoje pasirodė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Dėl Rusijos cenzūros persekiojimų nustojus leisti kairiosios krypties žurnalą Visuomenė (1910–1911), nespėtą paskelbti medžiagą redakcijos kolektyvas 1912 m. išleido 64 puslapių apimties vienkartiniame leidinyje „Žvilgsnis“. Jo išvaizda ir formatas veikiau primena brošiūrą nei periodinį leidinį. Vilniuje pasirodė ir pirmasis daugiakalbis (baltarusių, jidiš, lenkų, lietuvių ir rusų kalbomis) vienkartinis leidinys „Meno diena“ (1914).