Lietuvos socialdemokratų partijos periodinė spauda

Naujoji gadynė – Lietuvos socialdemokratų partijos organas, savaitinis miesto ir sodžiaus darbininkų, bežemių ir mažažemių laikraštis, ėjęs 1906-05-03(16)–1906-12-28 (1907-01-10) Vilniuje. Ji pasirodė vietoj Tilžėje sustabdyto Darbininkų balso (1901–1906). Kaip oficialus leidėjas rašėsi J. Jaks-Tyris, o redaktorė – Elena Brazaitytė, nors faktinis leidėjas buvo Lietuvos socialdemokratų partija, o redaktorius – Vincas Mickevičius-Kapsukas. Cenzorių sprendimu 1906 m. Naujosios gadynės buvo konfiskuota net vienuolika numerių (Nr. 3, 16, 17, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31), o 1906 m. gruodžio 28 (1907 m. sausio 10) dieną pasirodžius 32 numeriui, ji valdžios buvo visai uždaryta. Vietoj jos pasirodė Skardas. Naujosios gadynės pirmasis numeris buvo išspausdintas net 10 000 egzempliorių tiražu, vėliau leista po 5000 egzempliorių, nors nuolatinių prenumeratorių teturėjo tik 1200. Laikraštis turėjo daug skaitytojų, nes daug rašė socialiniais klausimais, kraštutinai užsipuldinėjo kunigus. Naujojoje gadynėje bendradarbiavo Z. Aleksa-Angarietis, J. Baltrušaitis. K. Bielinis, M. Biržiška, V. Biržiška.
Naująją gadynę pakeitusio socialdemokratų laikraščio Skardas pirmasis numeris išėjo beveik be pertraukos – jau 1907 m. sausio 5 (18) dieną. Buvo leidžiamas iki gegužės 23 (birželio 5) dienos, išėjo 21 numeris. Turėjo priedą Dumos darbai. Redagavo Bronislava Šėmytė-Biržiškienė, leidėju rašėsi Jonas Sabas.
Cenzūrai uždarius Skardą, jį taip pat jau po savaitės pakeitė Žarija – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) savaitinis žurnalas, leistas su priedu Dūma, šiek tiek ilgiau išvengęs caro valdžios represijų ir ėjęs nuo 1907 m. gegužės 30 (birželio 12) iki 1908 m. birželio 18 (liepos 1) dienos. Iš viso pasirodė 48 numeriai. Žariją leido Juozas Turkevičius, Ona Šechtel, K. Nagorskis, redagavo Antanas Purėnas, Peliksas Bugailiškis, Vladas Požela, Augustinas Janulaitis, Mykolas Biržiška, bendradarbiavo Z. Aleksa-Angarietis, P. Avižonis, K. Bakšas, M. Baltaūsis, Vaclovas Biržiška, Peliksas Bugailiškis, Stasys Matulaitis ir kiti.
1926 metais Felicija Bortkevičienė, prisimindama periodinės spaudos leidybos Vilniuje pradžią, rašė: „Mes matėme, kad L.S.D.P. negalėdavo ištisą laiką išlaikyti savo organo, ir jų laikraščiai sustodavo ėję. Aš nekalbu čia apie pavadinimo permainymą – tai paprastas dalykas ir ne taip sunkus; bet gerai žinau, kad buvo laikas, kuomet trūko lėšų ir žmonių laikraščiui leisti. Nemanau, kad tai būtų buvę dėl didesnio L.S.D.P. persekiojimo. Ne, tik jų žmonėms be galo sunkioje kovoje pritrūkdavo ištvermės lopyti finansinius plyšius...“ (Bortkevičienė, Felicija. Senam draugui! // Dr. K. Griniaus jubiliejinis varpas. Kaunas, 1926, p. 188).