Lietuvos žinios

1909 m. nustojus eiti Vilniaus žinioms, jo leidėjai suprato, jog visuomenei reikia liberalaus demokratinio turinio periodinės spaudos, be to, reikėjo atlyginti buvusiems Vilniaus žinių prenumeratoriams. Šių motyvų paskatintas, Jonas Vileišis ėmė leisti naują laikraštį – Lietuvos žinias, kurių pirmasis numeris pasirodė 1909 m. birželio 6 (19) dieną. Nuo 1909 m. spalio Jonas Vileišis laikraščio leidimą perdavė Lietuvos demokratų partijai, 1909 lapkričio 11 (24) d. Lietuvos žinias perėmė F. Bortkevičienės, K. Griniaus ir kitų pasitikėjimo bendrovė. Iš pradžių laikraštis ėjo du kartus per savaitę, nuo 1911 m. – tris kartus per savaitę, o nuo 1914 m. tapo dienraščiu. Redakcijoje dirbo J. Strimaitis, A. Rimka, P. Ruseckas, V. Vilkaitis. Bendradarbiavo A. Bulota, P. Leonas, G. Landsbergis. Faktiniai redaktoriai buvo J. Vileišis ir M. Sleževičius. Jonui Vileišiui perleidus laikraštį Lietuvos demokratų partijos vadovybei, nuo 1909 m. lapkričio 11 (24) d. jo leidėja rašėsi F. Bortkevičienė. J. Vileišis iki 1910 m. sausio 13 (26) d. buvo ir atsakinguoju redaktoriumi. Vėliau šias pereigas ėjo: nuo 1910 m. sausio 20 (vasario 2) iki 1913 m. birželio 29 (liepos 12) – S. Mošinskaitė, nuo 1913 m. liepos 2 (15) d. iki 1915 rugpjūčio 2 (15) d. – Julija Žymantienė-Žemaitė. Laikraščio redaktoriais, be J. Vileišio ir M. Sleževičiaus, yra buvę G. Petkevičaitė-Bitė, K. Grinius, J. Šernas, J. Šaulys. Lietuvos žinių leidėjai stengėsi tenkinti kuo platesnių visuomenės sluoksnių poreikius, leido įvairius priedus jaunimui, mokytojams, vaistininkams – Aušrinė (nuo 1910 m. vasario), Vasaros darbai (nuo 1911 m.), Farmaceutų reikalai (nuo 1911 m.), Mokykla (nuo 1912 m.).
Lietuvos žinių bendradarbių pasitarime 1913 m. birželio 11 (24) d. buvo nutarta nuo 1914 m. pradžios leisti dienraštį ir įkurti naują bendrovę. Jos nariais tapo A. Bulota, F. Bortkevičienė, K. Grinius, G. Petkevičaitė-Bitė, Kazimieras Žilinskis ir Jonas Vileišis. 1914 m. sausio 1 (14) d. išėjo pirmasis Lietuvos žinių dienraščio numeris. Deja, Pirmojo pasaulinio karo įvykiai sustabdė pradėtą darbą. Paskelbus karą, rusų cenzūra uždraudė visus priedus, buvo galima leisti tik pačius laikraščius. Šiek tiek vėliau buvo leista spausdinti priedą Telegramos, skirtą naujausioms žinioms pateikti. Paskutinį Lietuvos žinių dienraščio numerį redaktorius J. Šaulys ir J. Vileišis išleido jau vokiečių kariuomenei artėjant prie Vilniaus 1915 m. rugsėjo 5 (18) dieną.
Lietuvos žinių dienraštis buvo atgaivintas Kaune 1922 m. vasario 16 d. kaip valstiečių liaudininkų laikraštis ir ėjo iki 1940 m. rugpjūčio 1 dienos.