Įvadas

1454 metų spalį italų humanistas Enea Silvio Piccolomini (1405–1464), būsimasis popiežius Pijus II, lankydamasis Frankfurte sutiko nežinomą „vir mirabilis“ – nepaprastą žmogų (nėra žinoma, ar tai buvo pats Johannesas Gutenbergas, ar kažkas iš jo padėjėjų). Pasakodamas apie šį susitikimą 1455 metų kovo 12-os laiške kardinolui Juanui Carvajalui (apie 1400–1469) Piccolomini teigė matęs kelioliką lapų iš 158 ar net 180 identiškų Biblijos egzempliorių, kuriuos galima skaityti be akinių, ir stebėjosi knygos atsiradimo sparta.

Tai, kuo stebėjosi Piccolomini, buvo vieno iš pirmųjų inkunabulų – Gutenbergo 42 eilučių Biblijos – atsiradimas. Nors Enea Silvio Piccolomini suprato, kad tai, ką jis matė, yra milžiniška pažanga, nei jis, nei pats Gutenbergas tuo metu dar negalėjo įsivaizduoti, kuo pavirs šis išradimas. Tuo metu net ir 180 Biblijų atrodė milžiniškas skaičius palyginus su rankraštininkų darbu. Nors spausdinimas mediniais blokais prasidėjo Kinijoje ne vėliau nei IX a., o XIV a. metaliniai renkami spaudmenys buvo pradėti naudoti Korėjoje, būtent Europoje spausdinimas sukėlė knygų gaminimo revoliuciją. 1455 metais Maince buvo išspausdinta Gutenbergo Biblija – šio proceso simbolis, o per penkis XV a. dešimtmečius buvo išleista ir po Europą pasklido milijonai knygų, iš kurių maždaug pusė milijono išliko iki mūsų dienų. 

Lietuvoje dabar suskaičiuojama daugiau nei pusė tūkstančio inkunabulų ir šis skaičius po truputį vis didėja. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi 67 inkunabulai (vienas iš jų identifikuotas parodos rengimo metu). Šia paroda siekiama pristatyti inkunabulus, jų išskirtinius bruožus, parodyti, kaip keitėsi pirmųjų spaudinių forma, leidusi knygai po truputį tapti tokia, kokią ją esame įpratę matyti ir šiais laikais. Taip pat parodos žiūrovai kviečiami susipažinti su Vrublevskių bibliotekos inkunabulais, pamatyti jų įdomybes, vienokį ar kitokį atskirų egzempliorių išskirtinumą. Visgi paroda nepretenduoja į objektyvumą, ypač kai kalbama apie tai, kas yra gražu ar įdomu. Žiūrovams siūloma sekant nuorodomis peržiūrėti ir šioje parodoje aptartas ar tik Vrublevskių bibliotekos inkunabulų sąraše esančias knygas bei atrasti, kurios iš jų yra įdomios kiekvienam asmeniškai. Vrublevskių bibliotekos inkunabulų skaitmeninimo darbai jau artėja prie pabaigos, tad norintys išsamiau susipažinti su viena ar kita knyga gali virtualioje erdvėje pavartyti sudominusį dokumentą. Parodos nuorodos bus pildomos suskaitmeninus knygas, tad kviečiame sugrįžti ir vėliau.

Visi inkunabulai virtualioje parodoje aprašyti daugiausia remiantis Britų bibliotekos Inkunabulų trumpųjų aprašų katalogu (Incunabula Short Title Catalogue – ISTC).  Šis katalogas, o taip pat vokiškasis inkunabulų katalogas Gesamtkatalog der Wiegendrucke (GW) yra pirmieji ir pagrindiniai tyrėjų šaltiniai. Jų numeriai, pateikiami prie knygų aprašų, yra šiuolaikinis šių knygų atpažinimo kodas.

Parodos autorė Agnė Zemkajutė
Redaktorė Rasa Putkienė
Internete paskelbė Audronė Steponaitienė